Turėčiau miegoti, bet negaliu. Nenoriu ir stengiuosi negalvoti, kokiu laiku rytoj mane prikels žadintuvo signalas. Šaltos mintys kutena nugarą.
Geriausias jausmas, kai gulint šalia jauti, kaip abiejų kvėpavimas suvienodėja. Tarsi tampa vienu įkvėpimu ir vienu atodūsiu. Žaidžiu, tyčia sutrikdau ritmą. Tačiau taip ilgai netrunka.
Tik tu nebežaisk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą