I will steal your bottle of wine

My heart is beating.



The clock ticks life away.



Pianistas mano galvoje skambina melodijas, kurios verčia širdį plakti greičiau, kurios verčia širdį plakti lėčiau. Laikas bėga, nesustoja. Niekada nepalaukia. Niekada nepalaukiu. Ištirpk mano taurėje.
Kaip seniai gėriau vyną.
Pripilk mano taurę.
Raudono vyno? Ne, palik baltą. Aš žiūrėsiu pro taurę ir matysiu iškreiptą vaizdą. Viskas skęs mažytėse vyno bangelėse, kurios švelniai glosto mintis. Akys naiviai tiki tuo, ką mato. Vynu aplietas pasaulis. Žavus.
Pripilk mano taurę.
Balto?
Ne, noriu raudono. Pakeliu taurę prie akių. Negaliu žvelgti pro ją. Vynas temdo mano akis. Panika. Aš nieko nematau.


Tuščios taurės. Ten išvis nebuvo jokio vyno...

Praeities gūsiai

Negaliu pakęsti paukščių. Jie tupia ant mano šakų. Suka lizdus, jas laužo. Taip, aš egoistas. Ir nieko čia nepakeisi, jei saulės šviesa man patinka džiaugtis vienam.. Aš mėgstu tamsią naktį girgždėdamas gąsdinti dėl niekų krūpčiojančius žmones. Tiesa, mane dar supa gal šimtas ar du tokių kaip aš. Gal net gi ir daugiau, bet toliau šimto medžių aš nematau. Deja, geru regėjimu nesigiriu. Su tais šimtais nuo senatvės girgždančių medžių aš nebendrauju. Jie irgi mažai kalba su manim. Kai augau, dar mane kalbindavo, bet aš niekada neatsakydavau. Kodėl? Nes bijojau užsikrėsti nuo jų. Bijojau įkvėpti ir pasigauti jų senatvę. Bijojau pavirsti tokiu kaip jie. Bet, deja, po aštuoniasdešimt devynerių metų pastebėjau, kad esu būtent toks, kokie jie tada buvo, kai mane kalbindavo. Aš kažkaip pasigavau jų senatvę. Užsikrėčiau kaip bjauria ir nepagydoma liga. Tiesa, skausmų aš nekenčiu. Man nieko neskauda. Tik kartais sunku judėti. Kai buvau jaunas, dar apžiūrinėdavau ir tuos medžius, kurie augo už manęs. Dabar aš į tą pusę jau nebepasisuku. Iš tos pusės manęs jau seniai niekas nebekviečia. Mano vardo jau nebetaria ir tie, kurie stovi priešais. Niekada nebandžiau jų užkalbinti pirmas. Ilgą laiką jaučiausi nuskriaustas. Nuskriaustas ir įžeistas, kad mane užkrėtė ta bjauria liga, kuri su amžium tik blogėja. Dar ir dabar taip jaučiuosi, bet kai pastebėjau, kad ką nors pakeisti ne mano jėgoms, pradėjau rečiau apie tą ligą galvoti. Kam man sukti ir laužyti iš nervų ir taip jau nejudrias ir susisukusias šakas, kurios naujas atžalas išleidžia vis rečiau ir rečiau. Taigi man aštuoniasdešimt devyneri ir aš neturiu draugų. Kalbuosi pats su savimi. O aplinkiniai pamiršo tai, kad aš egzistuoju. Gal dar ir geriau taip. Tada aš galiu nesislėpdamas klausytis kitų medžių pokalbių. Nors jie kalbasi retai. Kartais kuris nors jaunas medelis arba šiaip koks nors nevykėlis, manantis, kad gali ką nors pakeisti, pasisuka į mane ir stebi. Stebi ilgai. Tarsi brandina savyje klausimą. Kaip kokį vyną, kuriam reikia laiko, kad įgautų nepriekaištingą skonį. Kai pajuntu, kad tuoj bus užduotas klausimas, aš nusisuku arba pradedu šlamėti. Judinti visas šakas. Aš tiek ilgai tylėjau, kad prakalbėti, matyt, nebesugebėčiau. Be to, aš net nenoriu su jais kalbėti. Nenoriu būti jų draugu, nes jie mane užkrėtė ta bjauria, nepagydoma liga.
*
Anksčiau labai mėgdavau rašyti tokias trumpas istorijas. Anksčiau netgi neblogai sekdavosi. Buvau sumaniusi parašyti tokių istorijų knygą, kuri vadintųsi Chenyin (kinų kalba tai reiškia "murmėti panosėje") Tarsi nieko rimto. Ir jei neklystų, yra tokiu vardu kinų pianistė :) Dabar neberašau. Nustojau. Turbūt praėjo tas etapas ir reikia kažko naujo. Bet idėjos kada nors parašyti knygą neatsisakau :) Ir pavadinimas man vis dar patinka :)













(Agyness Deyn)

Septyni būdai+ pirmadienis= mano galvoje aštuntadienis

Kartais gyvenimas atrodo toks sudėtingas ir nepakeliamas, kad norisi viską mesti. Tačiau, pažvelgę atidžiau, galime pamatyti, kad iki laimės ne taip daug reikia.

Išnaudokite dabartines galimybes

Ar kada bandėte pasigaminti kuo geresnį patiekalą tik iš turimų produktų, neidamas į parduotuvę? Jei taip, tikriausiai pasigaminęs vakarienę pats stebėjotės savo išradingumu ir neatrastu skoniu. Jei ne, būtinai tai padarykite! Panašiai yra ir su gyvenimu – pasistenkite išspausti tai, kas geriausia, iš to, ką turite, nesiskųsdamas ir neieškodamas priežasčių, kurios tik trukdo pasiekti tikslą. Sutelkite dėmesį į tą, ką turite, o ne į tai, ką norite turėti.

Apverskite dieną aukštyn kojom

Žmonės nuolat skundžiasi, kad daug laiko praleidžia darbe ir kad mažai laiko skiria laisvalaikiui. Tačiau ar kada pabandėte į darbo dieną žiūrėti iš kitos perspektyvos? Galvokite apie tai, kiek daug turėsite laisvo laiko vakare ir ką naudingo tuo metu galėsite nuveikti. O ką kalbėti apie savaitgalius ir atostogas! Toks požiūris pakeičia prioritetus – daugiau dėmesio skirsite laisvam laikui ir bandysite išnaudoti kiekvieną brangią minutę. Be to, dėmesį skirkite maloniems, o ne nerimą keliantiems dalykams.

Mažiau galvokite, daugiau darykite

Stengiantis atrasti visas teigiamas ir neigiamas kokio nors dalyko puses nesunku pasiklysti apmąstymų labirintuose. Mes praleidžiami daugybę laiko kalbėdami apie tai, ką ir kaip ruošiamės daryti, užuot pradėję tai realiai vykdyti. Kaip teigia psichoterapeutė Andrea Perry, kalbėjimas sukuria iliuziją, kad mes artėjame tikslo link. Tačiau tik pradėję veikti mes žengiame pirmąjį žingsnį. Be to, tai palengvina mūsų sprendimus, suteikiant informacijos, kurios negautume vien mąstydami. Tarkime, jei norite nusipirkti butą ir daugybę laiko praleidžiate skaitydamas skelbimus, tik realiai juos aplankęs galėsite apsispręsti, kokios gyvenamosios vietos iš tiesų ieškote.

Nustatykite konkrečias valandas

Didesniems darbams nustatykite terminus. Jei, tarkime, šį vakarą ketinate susitvarkyti stalčius, tikėtina, kad jūsų planai gali ir pasikeisti. Tačiau, jei pasakysite sau, kad nuo 6 iki 6.30 val. vakaro skirsite tvarkymuisi, tikriausiai pažadą tesėsite. Terminai padeda įveikti atidėliojimą ir išvengti nereikalingos graužaties, kad darbo ir vėl nesiryžote pradėti. O pradėtą užbaigti darbą būna daug lengviau, nei pradėti jį kitą dieną.

Pažvelkite kitomis akimis

Jei jaučiate, kad įstrigote neigiamų patyrimų rate ar jus smaugiančioje rutinoje, trumpam atsitraukite. Pamėginkite išanalizuoti susiklosčiusią situaciją iš šalies. Kaip teigia psichologai Ethanas Krossas ir Ozlem Ayduk, tai padeda sumažinti nerimą ir depresiją. Be to, tai padės pažvelgti į situaciją kitomis akimis.

Pavydėkite sau, o ne kitiems

Mes nuolat lyginame save su aplinkiniais, galvojame apie tai, ką turi kiti, ko neturime mes. Dėl to išgyvename nevisavertiškumo jausmą. Psichologai siūlo „apsikeisti vietomis“ – apie save galvokite kaip apie pranašesnį – ką turite jūs, ko neturi kiti? Kokiose srityse jums labiau sekasi ir esate laimingesnis?

Būkite dėkingas už tai, ką turite dabar

Kaskart, kai jus aplanko liūdna nuotaika, popieriaus lape prieš eidamas miegoti užrašykite penkis gerus tą dieną nutikusius dalykus. Būkite dėkingas net ir už pačius smulkiausius dalykus, pamaloninusius ir praskaidrinusius jūsų dieną (pvz., kavos puodelis, draugo skambutis, nepasiniaukęs dangus ir t. t). Tai padės pamatyti, kad net juodžiausioje dienoje yra šviesos spindulėlių. O laimė slypi visai šalia, tik kartais ją pamirštame pastebėti.

Straipsnis rastas čia. Aš kažkaip visai mėgstu skaityt tokius visokius straipsnius. :) Kiek aš pati juose randu naudos- nežinau, bet man tiesiog įdomu.

*

Aš niekaip neištempiu 8 pamokų pirmadieniais. Pastoviai nubraukiu pora paskutinių... Nėra dėl ko jaudintis, nes jos nesvarbios. Gerai, kad nereikia nuo mamos slėpt praleistų pamokų. Ji supratingai visas pateisina. :) Šiandien išvis jaučiausi taip tarsi mano galva būtų pilna smėlio. Jaučiuosi pavargus.... Vakar vakare tokia laiminga repavau vonioje naudodamasi dantų šepetėliu vietoj mikrofono. Tada vienintelė bėda buvo ta, kad vos neužspringau. Visgi dantų pasta. Fiu. O šiandien supratau, kad dar viena bėdelė, kad vėlai nuėjau miegoti. Išvis, miegojau taip puikiai, o kai suskambo žadintuvas, pagalvojau WTF????? Buvau įsitikinusi, kad šeštadienis ir kad kažkoks idiotas man skambina naktį. Cha, idiote likau aš pati. Siaubingas jausmas, kai nori tik kad greičiau prabėgtų diena, kad būtum tą dieną nematoma. Žodžiu, greičiau namo. Laiko gaišimas... Deja, šiandien būtent taip ir jaučiausi.

Nuobodulys kuria man draugus ;D Šita netilpo į sąsiuvino lapą ;///

Merkiasi pavargusios akys. Metas grožio miegui!

It doesn't even matter

I tried so hard
And got so far
But in the end
It doesn't even matter
I had to fall
To lose it all
But in the end

It doesn't even matter

Nusipiešk sau draugą!

Kai negaliu susikaupti ar tiesiog klausytis mokytojos ir dirbti per pamokas, aš užsiimu piešimu. Susikuriu sau draugų ;D Mėgstu paišyti tokius piešinukus. Ir jų visuose sąsiuviniuose labai daug!

Elements of Life

Kaip keista, kai sutinki žmogų, kuris anksčiau apie tave žinojo viską, su kuriuo dalinaisi ne tik paslaptimis, bet ir laisvalaikiu, o dabar jo ne tik, kad nebegali vadinti draugu, bet ir nebenori. Ir su kurio net nebesinori sveikintis. O kodėl visgi dar turėčiau sveikintis, jei jau nebenoriu? Iš mandagumo? Chi, o kiek jo išvis belikę aplinkui. Manau, kad tiesiog praeiti kaip pro nieką visai neblogas variantas. Nes aš taip noriu. :)
Nesivarginsiu būti maloni, jei nenoriu.
Ir aš šiandien nesu linkusi taip giliai kapstytis. Nenoriu atsiminti praeities ir nenoriu dėl kažko gailėtis. Neturiu tam priežasčių. Neneigsiu, kad šiandien mąstytoja iš manęs nekokia, taigi geriau pasidalinsiu ne tokiomis reikšmingomis mintimis. Apsiklosiu savo zebriuko dryžiais margintu dekiu ir pasidarysiu arbatos.

*Nusidažiau vieną sruogą bordo splava. Atrodo įdomiai. Visų plaukų nedažysiu, nes tai ne ta spalva, kurios aš noriu, bet manau, kad dar keletą sruogų nudažysiu tokia spalva, nes gražu. Mielai atrodo. Šiaip aš visada dažau natūraliomis spalvomis plaukus (neskaitant to karto gal aštuntoje klasėje, kai visus plaukus buvau nusidažiusi violetine spalva).*


Manau, kad padažysiu keletą sruogų panašiai kaip šioje nuotraukoje. Gražu.
Ir apskritai, man šita nuotrauka veeelniškai patinka. Yeahh.
Fuck off and die. :)





Elements Of Life

Ondskan

Ką tik pažiūrėjau filmą "Blogis" (Ondskan/Evil/Bad). Švedų kino kūrinys. Režisierius Mikael Håfström. Premjera 2003, o Lietuvoje 2004.
Filmas tikrai ne laisvalaikiui ar norint kažką pažiūrėti lengvai ir neįpareigojančiai. Jis įtrauktas į mokamąją programą. Turėjom žiūrėti per etikos pamokas, tačiau etika būna būtent tuo metu, kai aš einu į valgyklą (chi chi). Teko pažiūrėti namie. Nežinau, kokius sapnus sapnuosiu, nes filmas tikrai sukrečiantis...

Rašytojo Jano Guillouso autobiografine knyga paremtame filme pasakojama apie jaunuolį vardu Erikas. Šis sudėtingo charakterio vaikinas yra kupinas pykčio ir neapykantos. Jis niekaip negali pamiršti nuo pat vaikystės patiriamo smurto, nes būtent tokį auklėjimo metodą pasirinko patėvis. Mokykloje jau pats Erikas pradeda kelti muštynes ir negaili net geriausių savo draugų.

Dėl šios priežasties mokymo įstaigos vadovybė nusprendžia vaikiną perkelti į privačią mokyklą, kurioje vyresni mokiniai kontroliuoja jaunesniųjų elgesį, kruopščiai juos prižiūri ir sugalvoja įvairių užduočių.

Tačiau Erikas nori ramiai užbaigti mokslus ir gauti išsilavinimą. Jis ryžtasi neklausyti to, ką kalba ir įsakinėja vyresnieji mokiniai, o šiems pradeda nepatikti naujojo maištininko elgesys.

Čia trumpas aprašymas iš www.obuolys.lt, tačiau jis mažai ką tepasako apie filmą. Žmonės čia žiaurūs. Jiems visiškai normalu atrodo, pakvietus į ringą muštis, vieną primušti dviese. O jei tame ringe nepasirodai, visą laką būsi vadinamas žiurke. Juk tu išsigandai! Nenoriu atskleisti per daug siužetinių detalių iš filmo. Jei sudomino, verta pažiūrėti. Juk panašių įvykių atsitinka daug kur...

Evil (Ondskan) trailer

Prisipažinsiu, kad kai kur man tiesiog stojo širdis dėl neteisybės. Manau, kad sekmadienio vakarui šis filmas buvo prastas mano pasirinkimas, nes tokias vakarais aš labiau mėgstu kitokius filmus.

Pasimetę mintys grįžta po vieną

Kažkaip prisiminiau šiandien rudens dienas, vakarus, būdavo jau truputį šalta, mes sėdėdavome parkuose, termose saugodavome šilumą- garuojančią kavą. Skambėdavo you could love me or not. Tirpdavo su dūmais.

And the only way for me to move on is to write it in a song. The life goes on!

Šiandien taurės pilnos.
Gera vaikščioti basai naktį.
Ir
Naktį tikrai lijo saldainiais.


Taip greitai prabėga dienos. Gal ir gerai, nes aš bent jau visą laiką užsiėmusi, tačiau pradedu nebetilpti į dieną. Taip, Drauge A., man dienoje per mažai valandų. Vėlai grįžtu iš mokyklos, truputį pailsiu, tačiau sugaištu tik tiek, kiek trunka pietavimas + kavos gėrimas. Truputį pasimokau, valandėlė treniruotei, dar išbėgu su šuniuku į lauką, dar nd (mėtykit, jei norit, į mane akmenis, aš darau nd, nes pradėjau truputį stengtis), arbatos puodelis, šiokie tokie pasisukiojimai aplink ir dienos nebėra. Aš nežinau, kaip būtų, jei turėčiau galimybę, tačiau manau, kad galėčiau išsižadėti miego, kad būtų laiko. Daugiau. Vis noriu daugiau. Gal reiktų rimtai pamąstyti, kad užtenką būtent tiek, kiek jo dabar turiu?

a sweet escape, take me awayyy

Dievulėliau, visą savaitgalį ošiu pagal tą pačią dainą, nuo kurios, garbės žodis, mane jau pradeda pykinti. Bet jos klausyti dar nenustoju. hahahaha. Gera pasijuokti iš savęs. Savaitgalis baigiasi, baigiasi ir mano... hm.. nesąmonės(?).Sekmadieniai man žavūs tuo, kad gali vartytis lovoje iki pietų, pravaikščioti visą dieną su pižama, daug besikeičiančių puodelių arbatos rankose. Kartais atrodo, kad turėtų būti visai miela ir rami diena. Bet mane erzina, kai tokių sekmadienių būna per daug. Tiksliau, kai visas savaitgalis būna toks. Ir kitas toks pat. Sako, kad kuo malonumai retesni, tuo jie malonesni. Nejaugi? Kai jie reti, stengiesi ir planuoji, kad būtų kuo puikiau. Kuri planus... O planai kuriami tam, kad būtų sugriauti. Aš pati beveik visada sugriaunu savo planus. Fuck///

Mintys su kiškio ausytėmis

Kodėl turiu sukti galvą, ką apie mane galvoja kiti, kai žmonių, kurie man rūpi šalia išties yra nedaug, o jie pažįsta mane puikiai ir mėgsta tokią, kokia esu.




Užsinorėjauu naujovių. Man pati gražiausia plaukų spalva tamsios vyšnios. Žiauriai norėčiau tokios spalvos plaukų. Manau, reiks nusidažyt. Bet bijau truputuką, nes tokia gan ryški spalva. Nežinau, ar tiks... Bet, manau, kad surizikuosiu.
*



Paskutinės atostogų dienos tokios šiltos ir jaukios. Skaitau knygas apsigaubusi šiltu dekiu, žiūriu filmus. Mano rankose beveik visada būna puodelis arbatos arba kavos. Nesinori niekur eiti, nesinori su niekuo susitikti. Labiausiai norisi susivokti savyje, bet tam turbūt pritrūks laiko. Iki mokyklos teliko trys dienos.
Žiūrėjau fantastinius filmus. Kažkaip užsinorėjau kažko netikro, vaizduotės žaismo. Nekasdieniško ir ryškiaspalvio. Magiško. Pažiūrėjau "The Imaginarium of Doctor Parnassus". Negaliu sakyti, kad labai patiko, bet filmo idėja, manau, nebloga. Dar žiūrėjau "Alice in Wonderland". Šitas filmas buvo visai nieko. Įspūdingi personažai. Ir dar vienas fantastinis filmas "The Sorcerer's Apprentice". Laikas žiūrint neprailgo. Filmai suteikė daug šypsenos, nes juose radau tai, ko ieškojau, ko norėjau.

Visgi aš jau dvyliktokė. O ką tiksliai noriu studijuoti, taip ir nežinau. Dar... Prieš vienuoliktą klasę buvau tikra, kad stosiu į mediciną. Mokysiuosi ilgai, bet čia nieko tokio, nes studijuosiu būtent tai, kas mano svajonėse. Būsiu chirurgė ar kitokia svarbi gydytoja specialistė. Jei stočiau į mediciną, tai tikrai mokyčiausi iki doktorantūros, nes tikrai nenoriu būti eilinė seselė ar šeimos gydytoja. Ir norėčiau pasiekti labai daug būtent šioje srityje. Bet aš nežinau, kas atsitiko... Sudrebėjo kojos, kažko išsigandau? Kodėl galvoju, kad gal aš netinkama šiai sričiai. O gal atsitokėjau? Supratau, kad tai buvo naivi svajonė? Nežinau, bet man patiko jaustis užtikrintai, tikėti savo svajone ir žinoti, ko noriu. O dabar aš pasimetusi. Na galvoju apie psichologiją. Mane labai traukia tokios sritys, kurios susiję su žmogumi. Gan keista, nes aš šiaip gan didelė egoistė. O gal bunda paslėptas altruizmas? Arba čia tik dėl to, kad patenkinčiau save, savo siekius. Koks skirtumas, jei tai duos daug gerų rezultatų? Aš noriu svarbaus darbo. Nenoriu būti eilinis varžtelis kažkokiame eiliniame darbe. Pff.. O kas to nori... Nemanau, kad kas nors vaikystėje svajoja būti šlavėja ar pardavėja. Ne vaikystė, o aš vis tiek svajoju būti medikė...



P.S. Mano šuniukas per mažas tokiam kiekiui sniego. Iš pusnies jį kartais reikia išsinešti!