hello alone, it's you and me again. how can we pretend we've never met???

Labas vakaras.

Jau tuoj baigsis mano egzaminų maratonas, du beliko. Chi chi, pagaliau. Du jau atrodo nebedaug.
Visą tą laiką šokinėju tarp dviejų miestų. Net nepajaučiu, tai aš čia, tai aš ten. Užtat taip labai greitai laikas bėga.
Aš dažnai noriu, kad tokie dalykai, kurie man atrodo nemalonūs, prabėgtų kuo greičiau, tiesiog stengiuosi belenkaip prastumti laiką. Bet kažkaip pagalvojau, kad gal būtų lengviau tuos dalykus pasistengus paversti malonesniais. Nes aš kažkaip dažnai pagaunu save galvojant, kad va, kai jau praeis tas ir tas, aš padarysiu, tikrai jau tada padarysiu tą ir aną. Bet praktiškai niekada nesiimu daryti iškart.
Kažkas turi pasibaigt.
Naujai pradžiai reikia kažko pabaigos?
Nemanau, kad būtinai.
Kartais nauji dalykai atsiranda iš niekur.
Savaime arba kai nori.

If you can dream it, you can do it

Ir visgi esu šiokia tokia naktibalda, kad miegoti einu pakankamai vėlai, nors ryt ir reiks keltis anksti ir varyti į egzaminą. Sveikosios aštuonios valandos miego toli toli svajonėse. Bet aš pati taip darau, pati pasirenku taip vėlai nueiti į lovą. Man tiesiog nesimiega. Čia. Nežinau kodėl.

Nauji metai. Žinot, nauji pažadai... Aš dar tokių sau nesugalvojau. Tam turiu visus naujus metus.
Reikia išgyventi sesiją. Per ją man reikia pakankamai anksti keltis. Rytoj jau būsiu beveik pusiaukelėje. Trečias egzaminas. Kažkaip dėl rezultatų nesibaiminu visiškai. Bet planų kitam semestrui turiu.

Nerašysiu ilgo įrašo, kad neatsibostų skaityti. Chi Chi.
Saldžiausių sapnų.