close your eyes

Skubėjimo, žinių rinkimo, bandymo susikaupti, tingėjimo varymo į šalį, bemiegių naktų, bet ne su draugais, o su knyga, maratonas pradėtas. Dar gan sėkmingai. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau baltas popieriaus lapas. Ką užrašysi, tas išliks ilgam. Tikiuosi, kad ne tik taip jaučiuosi, bet taip yra ir iš tikrųjų. Kad tik vietos užtektų. Visgi dvylikta klasė, kaip ir paskutinė maža gyvenimo stotelė. Tuoj bus laikas judėti tolyn, nepasilikti čia, pabėgti į kitą miestą ar net šalį. Negaila. Laukiu naujovių. Man jų reikia kaip dykumoje vandens. Nebūtų baisu, jei aš žinočiau, ko aš noriu gyvenime. Aišku, šitas klausimas turbūt kamuoja ne vieną žmogų ir net nebūtinai jauną. Bet vakar kažkaip išsigandau, kad nežinau, ką man daryti. Nežinau, kur mane traukia. Aš turiu tą liepsnelę, tą užsidegimą kažką daryti iki galo, visomis pastangomis, atiduoti save tam, kas patinka ir rūpi. Taip, aš siekiu tobulumo. Tai kartais labai padeda, bet neneigsiu- kartais pakiša duobę po kojomis.

Love me in starlight
Take me on the moon tonight
Show me what is feels like
Can we'll be flying all night

Mėgstu rudenį, nes jis kažkaip man atneša geras emocijas. Aš keliuosi su šypsena, dainuoju, linksminuosi. Nenužudo net ankstyvi rytai. Kaip tik, man viskas taip miela širdžiai. Man norisi pačiai būti geresnei, mielesnei, pasitempti, šypsotis. Laimės pilnos kelnės, nors imk ir dalinkis. Siela pailsėjusi, akys spindi. Bet ne, aš neįsimylėjusi, aš tiesiog laiminga. Ruduo myli mane.