Užkalbėk mano vandenį, įdėk ten laimės ir sukurk gražų kristalą

Vakar skaičiau straipsnį, kad miegoti pietų miego naudinga, bet naudingiausia yra miegoti apie pusvalandį. Jei miegas trunka ilgiau nei 40min, atsikėlęs jau gali būti apsiblausęs, apsinešęs, piktas ir t.t. O ką jau kalbėti apie norą dirbti. Viskas kuo puikiausiai pailsi per pusvalandį. Ir tai tiesa, bent man. Nes man pusvalandžio miego-snaudimo kuo puikiausiai užtenka. Jaučiuosi tikrai pailsėjusi. Po tokio miego darbingumas padidėja 40proc. Dar naudinga išgerti puodelį kavos prieš pietų miegą, nes kofeinas pradeda veikti ne iš karto, o maždaug po 20minučių, taigi tai nestukdys miegui, o atsikėlęs jausiesi žvalesnis.
Aš taip darydavau netgi, kai dar nebuvau šito straipsnio skaičiusi. Išgerdavau puodelį kavos po pamokų ir iškart nulūždavau ;D
Šiaip toks pietų miegelis labai gerai, nes man labai dažnai išeina tik 5 valandos 30 minučių miego per dieną.
*
Vakar kalbėjau su A. tokiomis labai įdomiomis temomis kap pvz tai, kad vanduo turi atmintį. Būnant aplinkose, kuriuose vyrauja skirtingos emocijos, keičiasi vandens struktūra. Aš kažkur skaičiau, kad mokantis naudinga pasistatyti stiklinę vandens ir kartais iš jos atsigerti.

Mokslininkų atrastos unikalios vandens savybės gali mums padėti susigaudyti, kaip organizmą sveikatina malda, geri žodžiai, rami muzika.

Tai tik dvi molekulės vandenilio ir viena deguonies - viso labo... Bet apie jį nuo senų senovės kuriamos pasakos, legendos, mitai. Ekstrasensai ir burtininkai jį visada laikė panacėja nuo neišgydomų ligų ar net nelaimingos meilės. O jau 20 amžiuje šis skystis ėmė stebinti savo stebuklingomis savybėmis net mokslo žmones.

Japonų alternatyviosios medicinos gydytojas, Jokohamos universiteto darbuotojas Masaru Emoto aptiko, kad vanduo sugeba reaguoti į žmogaus mintis. Jo knyga "Vandens žinia", tapusi pasauliniu bestseleriu, išversta į 23 pasaulio kalbas. Kai kurie oficialaus mokslo atstovai Emoto tyrimus laiko ginčytinais ir net skandalingais. Bet alternatyvios versijos, galinčios paneigti jo hipotezę, iki šiol niekas neiškėlė.

Japonų daktaras Masaru Emoto bene pirmasis aptiko, kad vanduo reaguoja net į žmonių mintis

Protinga substancija

Tai, kad vanduo gali būti kietas, skystas ir garų būvio, žmonija žinojo visą laiką. Tačiau neseniai aptiktas dar vienas būvis - informacinis. Įvairių šalių mokslininkai beveik vienu metu iškėlė hipotezę, kad vanduo - tai tam tikra mąstanti substancija. Ji sugeba priimti, kopijuoti, saugoti ir perduoti informaciją - net tokią subtilią, kaip žmogaus mintis, žodis ir emocija.

Kas paskatino mokslininkus tyrinėti vandens atmintį? 1956 metais vienoje Pietryčių Azijos laboratorijoje vyko slaptas pasitarimas - buvo aptarinėjama čia gaminama masinio naikinimo priemonė, bakteriologinis ginklas. Netikėtai posėdį teko nutraukti. Visi dalyviai buvo išvežti į ligoninę, nes pasireiškė stipraus apsinuodijimo simptomai. Įdomu tai, kad dalyviai nieko daugiau nevartojo, tik gėrė grafinuose ant stalo buvusį vandenį. Patikrinus jį jokių nuodingų priemaišų nerasta.

Ledo kristalai, paveikti mobiliojo telefono elektromagnetinių bangų, tapo panašūs į meteoritų išmuštus kraterius

Ataskaitoje taip ir parašyta: apsinuodijimo priežastimi tapo paprasčiausias vanduo. Jis kažkokiu būdu sugebėjo sugerti "nuodingą" informaciją iš žmonių kalbų. Vandens molekulės išsidėstė taip, kad jų struktūra sukėlė apsinuodijimą.

Vanduo - kompiuteris?

"Įsimindamas informaciją, vanduo įgyja naujų savybių, - sako Emoto, - tačiau jo cheminė sudėtis nepakinta. Per paprastą mikroskopą galime pastebėti, kaip molekulės jungiasi į grupes - klasterius. Būtent jie ir tampa savotiškomis atminties ląstelėmis, į kurias, kaip į magnetofono juostelę, vanduo įrašo visą informaciją. Panašu, kad šis keistas skystis - vienintelis "kompiuteris", turintis bekraštę atmintį.

Savo laboratorijoje Emoto tiria, kaip keičiasi vandens struktūra po įvairaus poveikio - nuo mobiliojo telefono, televizoriaus iki meilės žodžių ar sunkiojo roko muzikos.

Mokslininkas vandens lašiukus įdeda į specialius mėgintuvėlius ir užšaldo. Toliau apžiūri susidariusius kristalus pro mikroskopą, prie kurio prijungtas fotoaparatas.

BACHO muzika taip pat veikia teigiamai

Pyktis žudo

Daktaras Emoto atliko įdomų eksperimentą - į tris stiklinius indus įbėrė ryžių, užliejo vandeniu. Visą mėnesį kasdien vienam indui sakė: "Ačiū", kitam - "Tu kvailys", į trečią nekreipė dėmesio. Po mėnesio ryžiai, kuriems buvo reiškiamas dėkingumas, pradėjo brinkti ir skleisti malonų kvapą. Ryžiai kitame inde pajuodo, o trečiame - pradėjo pūti.

Daktaras Emoto mano, kad šis eksperimentas akivaizdžiai įrodo, kaip svarbu rūpintis kitais žmonėmis, kalbėti su jais. Abejingumas, neapykanta, pyktis, susierzinimas destruktyviai veikia ne tik kitą žmogų, bet ir tą, kuris šias emocijas skleidžia.

"Tas, kuris pyksta ar prakeikia, pirmiausia užteršia savo organizmą, kurio 80 proc. susideda iš vandens, ir programuoja save ligai", - yra sakęs austrų tyrėjas Allois Grubberis.

Taip vanduo reaguoja į budistų maldas

Maldos jėga

Emoto pastebėjimu, vandeniui ypač "patinka" maldos. Nesvarbu, kokios religijos atstovas ir kokia kalba meldžiasi.

Istorijos kronikos skelbia, kaip 1472 metais abatas Karlas Hastinstingsas, melagingai apkaltintas, buvo uždarytas į tamsią kamerą. Kasdien jam davė kąsnį sausos duonos ir ąsotį dvokiančio papuvusio vandens. Kokia buvo visų nuostaba, kai po 40 dienų rado abatą kupiną jėgų ir sveikatos. Kankinamas abatas prisipažino, kad visą tą laiką jis meldėsi šalia vandens ąsočio, dėkodamas Dievui už atsiųstus išbandymus. Malda vandenį padarydavo gaivų ir skaidrų.

Daktaro Emoto prašymu Sankt Peterburge atliktas eksperimentas. Į dvi kolbas buvo įpilta vandentiekio vandens. Viena kolba palikta laboratorijoje, kita padėta cerkvėje šalia šventinamo vandens. Po ceremonijos cerkvėje abiejų kolbų vanduo buvo kruopščiai ištirtas. Rezultatai buvo akivaizdūs: laboratorijoje palikto vandens kristalai priminė chaotišką išskydusią dėmę, o vandens, pabuvusio cerkvėje, struktūra įgijo taisyklingos simetrinės žvaigždės formą.

Emoto mano, jog vandens struktūra keičiasi dėl to, kad kitaip ima judėti elektronai atomų orbitose.

"Viskas aplinkui juda ir vibruoja - mintys, spinduliai, net parašyti žodžiai, piešiniai. Tai, kas naudinga ir gražu, vibruoja harmoningai, o kenksmingus dalykus lydi darkūs, nerišlūs virpesiai. Vanduo viską "girdi", - sako Emoto.

O štai taip vanduo reaguoja į sunkųjų roką

Bethoveno snaigės

Priešais muzikos grotuvo stiprintuvą buvo pastatytos kolbos su vandeniu. Vanduo, kuris klausėsi Bethoveno, Mocarto ir Šopeno, struktūrizavosi į gražius, taisyklingos formos su "spinduliais" kristalus. Vanduo, paveiktas sunkiojo roko, priminė baisias sutrūkinėjusias duženas.

Kituose bandymuose ant lapelių buvo parašyti žodžiai "Ačiū" ir "Tu kvailys" japoniškai, korėjietiškai, prancūziškai ir angliškai. Lapelius padėjo taip, kad žodžiai būtų nukreipti į vandens kupinas kolbas. Atrodo neįtikima, bet vanduo "perskaitė" ir sureagavo. Tas, į kurį buvo nukreiptas "Ačiū", struktūrizavosi į gražius šešiakampius kristalus. Vanduo, pavadintas kvailiu, pavirto į krūvą negražių ledinių duženų.

Vanduo, kuriam mėnesį laiko rodė žodį "ačiū", struktūrizavosi į gražius šešiakampius kristalus

Dar vienas bandymas. Buteliuką su distiliuotu vandeniu pririšo prie mobilaus telefono. 10 kartų buvo aktyvizuotas ryšys. Elektromagnetinių bangų veikiami ledo kristalai tapo panašūs į Mėnulio kraterius, atsiradusius po meteoritų lietaus. O juk mūsų kūne pilna vandens. Įsivaizduokite, kokia katastrofa būna organizmui, kai pridedame telefoną prie ausies.

Panašiai vanduo sureagavo ir 4 valandas pastovėjęs priešais televizorių ir kompiuterį - jo kristalai tapo tarsi sumaigyti ir pavargę.

Daugelyje pasaulio laboratorijų atlikti tyrimai parodė dar vieną keistą dalyką - skystis pasižymi nuostabia fotografine atmintimi, leidžiančią perduoti informaciją už daugelio tūkstančių kilometrų. Kadangi žmonės - taip pat vandens struktūros, ar tik ne jis padeda mums užmegzti distancinį kontaktą?

Radau šį straipsnį čia :)

Mūsų organizmas sudarytas iš 80proc vandens. Jeigu malda taip veikia vandenį.... Aš netikinti tai ir šiaip manau, kad dievo nėra, tai ar gali būti, kad ta malda žmogus pats save užsikalba? Paveikia visą tą vandenį, esantį organizme, prašydama stiprybės ar dar ko nors. Meldiesi į dievą, bet taip gaunasi, kad į save. Kiekvienas pats sau dievas. Kažkaip nesudėlioju dar tinkamai minčių, tačiau tokie dalykai man labai įdomu.