VIII

Taip norėtųsi trumpam išvažiuoti, kad mintys susitvarkytų, susidėliotų ten, kur ir turi būti.

Ilgos nerimo naktys

O jeigu aš ne ten, kur turėčiau būti? Kaip man surasti savo vietą, kai net nežinau, kur turėčiau eiti. Gal per daug silpnybių, per mažai stiprybių.
Kažkaip atrodo, kad mano istorija taip ir neprasidėjusi... Ir vėl mintys paklydėlės neleidžia užmigti.

"Myliu meilę"

Vakar, kai buvau pasivaikščiot, priėjo toks keistas vyras. Klausia jis mūsų: "Ar patinka stebuklai?" Aišku, kad patinka. Geri stebuklai... Ir pradėjo jis mums aiškint apie tuos stebuklus. Sako jis, kad prie dviejų pridėjus du, gausis keturi, o kas bus, kai prie meilės pridėsi meilę. Sakau, kad bus daugiau meilės. Tada jis sako, kad ne, meilę pridėjus prie meilės gausis stebuklas, o jeigu tu nori to stebuklo, reikia pasakyt "myliu meilę" ir tada viduje sprogsta branduolėlis, kuris tavyje visą gyvenimą kuria stebuklus. Gali pasakyti ir daugiau kartų, tikrai nepakenks. Tam vyriškiui prireikė trijų metų, kad tai suprastų. Sakė jis, kad yra parašęs vaikiškų pasakų knygą, anekdotų. Bet toks gan keistas atrodė. Negalėtum pasakyt iš pirmo žvilgsnio, ar jis keistas, nes labai protingas, ar tiesiog durnas. Pasirodo, tarp didžiulio proto ir beprotybės tik vienas žingsnis. Iš pradžių buvo tikrai juokinga, bet paskui pagalvojom, kad nu jis tikrai gražius dalykus kalba. Vėliau pasidarė išvis keista ir po kiek laiko tas pokalbis atrodė trikdantis, gal net gąsdinantis, tarsi užkeikimas...

Pavasariškos atostogautojos nuotaikos

Sėdžiu kambaryje, pro langą šviečia saulė. Kažkaip sunku patikėt, kad jau atostogos. Šiandieną pasidariau lengvesnę pramiegodama pirmą paskaitą. Galiu prisipažinti, kad tai padariau pusiau tyčia. Chi chi x}
Su pavasariu man visada norisi kažkokio lengvumo, dažnai ir pokyčių. Kai kurie dalykai tiesiog pasikeičia savaime. Tada tokių pokyčių nepastebi, kol po gan ilgo laiko atsitokėjusi, tarsi pabudusi iš sapno, savęs paklausi: " Kas ne taip?"
Šiaip ar taip, aš nenoriu šiandien nieko niūraus ar pesimistiško.
Ar Jūs skaitydami įrašus, susikuriat mintyse rašytojo išvaizdą? Man labai įdomu, kaip žmonės įsivaizduoja mane, skaitydami mano įrašus. Juk mano blogas pakankamai anonimiškas, čia nėra mano nuotraukų ir net nežinau, ar esu minėjusi savo vardą. Bet galbūt greitu laiku viskas pasikeis, tačiau nepažadu, nes anonimiškumas tarsi aksesuaras, kurio nesinori atsisakyti. :)
O gero žada šis pavasaris? Tiksliau, ką gero žadu sau šio pavasario proga? Nežinau, norisi atsikvėpti, norisi lengvumo mintyse, kurį dažnai pametu. Nekartą esu girdėjusi, kad atrodau tokia atsipūtus gyvenime, net užsisvajojus, tačiau man pačiai atrodo, kad tokius dalykus kažkaip lengvai pametu... Gal dėl to, kad viskas atsibosta ir norisi kažko naujo.
Beje, šiandien teko važiuoti namo autobusu. Deja. Bet esmė ne tame. Jei jau važiuoju autobusu, man praktiškai visada būna, kad vėluoju. Pasiseka, kai įšoku į autobusą pati paskutinė tą minutę, kai jis turi išvažiuoti. Na čia iš kitos pusės žvelgiant, tai pačiu laiku, nes nereikia laukt. ;D Tačiau labai apmaudu būna, kai bėgi per autobusų stotį ir pamatai, kad autobusas kątik kątik išvažiavo. Pavėlavai kokias 5 min. Neneigsiu, yra buvę ir taip. Ką galiu pasakyti, šiandien taip pat galvojau, kad atvyksiu pačiu pačiu laiku(chichi) ir netgi truputį bijojau, kad galiu pavėluoti, bet spėjau taip, kad netgi 5minutes sėdėjau autobuse ir laukiau, kol išvažiuosim. :D

Saulėtos dienos.

04 01 11:07

Tingus sekmadienio rytas. Klausau muzikos ir vartausi violetiniuose pataluose. Ryte, kai pasidariau arbatos, įjungiau virtuvėj radiją, nuėjus į svetainę įjungiau tv muzikos kanalą, galiausiai grįžau į savo kambarį ir įsijungiau kompą, kur irgi klausau muzikos. Chaosas truputį. ;D Reiks keltis ir ruoštis. Beliko tik savaitė ir atostogos. Joms, kaip visada, neturiu planų. Geriausi dalykai vyksta netikėtai. Bent man.

tram pam pam. Noriu kavos. Labas rytas ir gražios dienos.