2011-08-30

2011-08-15

Breathless

Aš taip dažnai nemiegu naktį. Kartais mintys spaudžią galvą neleisdamos užmigti, kartais galvoje būna visiškas vakuumas. Tik dvi akys kaip kokios lemputės nukreiptos į lubas. Nešviečia, neapšviečia. Kažkas išjungė šviesą!
Nenoriu tamsos. Išvažiuodama iš namų paliksiu ją įjungtą, kad žinočiau, kur sugrįžti. Uždek šviesą ir tu, kad žinočiau, kur esu laukiama. Na ir kur dingo mano beprotiškas noras pabėgti?
Kartais prisidengiu tuštybės kauke, visišku nerūpėjimu. Nežinau, kodėl taip darau. Daug ko nežinau. Man dar tiek daug reikia suprasti, susiprasti. Piktumo ir aklo irzlumo kartais turiu kaip širšė. Ištrauk geluonį. O ar širšė miršta ją ištraukus?
Aš taip nenoriu viską daryti viena. Aš noriu, kad kas nors palaikytų už rankos.
O viskas čia darosi taip artima, kad norisi pabėgti. Arba. Atsiskleisti iki visiško tikrumo. Nežinau, kaip bus.


2011-08-08

All I can do is try


Kaip prastai naktį miegojau, tiksliau iki 4h ryto neužmigau išvis. Po to pradėjau snausti, bet miegas buvo toks negilus, kad dažnai pabusdavau. Keista, kad kartais man lengviau nemiegoti išvis nei užmigti. Aišku, taip nieko gero.

Liko nepilnas mėnuo nuostabios vasaros. Sustabdykit laiką, nes net išnaudojant kiekvieną akimirką, jo darosi pavojingai per mažai. Kodėl viskas turi limitą? Griežtai vasaros tik trys mėnesiai. Rudens taip pat.