Ką vėl aš sulaužiau?

Eilinį kartą mano galvoje kirba mintis, kad aš darau kažką blogai. Eilinį kartą noriu keistis, keisti savo gyvenimą, keisti subraižytą lietuvišką gyvenimą kad ir į kokį amerikietišką, japonišką, prancūzišką, bet kokį... Štai ir vėl svajonės vagia sekundes, minutes, valandas, paras... Aš įstrigusi savo svajonėse. Bijau jose pasilikti dar ilgiau, nes jos tikrai geresnės už realybę. Niekaip neįkvepiu oro. Neįkvepiu kitokio oro. Rodos,kad plaučiuose vanduo. Skęstu viduje. Vis susidarau sąrašiuką, kuris perpildytas mano tikslais, būsimais pasikeitimais, norais, jų įgyvendinimu. Aš žinau, kad viduje keičiuosi, augu, bet tikrai ne pagal tą sąrašiuką, kurį susidarau jau tikrai eilinį kartą. Kokia iš jo nauda? Nežinau, gal ir yra kažkiek naudos, nes aš visada jį darau apimta begalinio entuziazmo. Beprotiškai mėgstu tokį jausmą, kai, rodos, gali nuversti net pati Everestą. Norėčiau, kad tokia aistra gyvenimui aplankytų dažniau, o ne tik kritiniais momentais. Visgi didžiuojuosi savimi, kad užuot griuvus ant žemės ir puolus raudoti kiek tik akys ir balsas leidžia, aš tiesiuosi, puolu kurpti planus, kurie turėtų padaryti mano gyvenimą geresnį, tobulesnį. Kaip toj svajonėj, kuri dar vakar sukosi mano galvoje. Su cinamono kvapu, šokolado glaistu ir mano šypsena. Akys primerktos, o veide ramybė. Ne čia, o ten.
Kada aš spėjau įsisukti į gyvenimą, kuris labiau nei labai primena melodramą? Pavargau aiškintis santykius: meiles, neapykantas, liūdesius, aistras. Viskas kaip sūkurys traukia mane vis giliau giliau. Juk ne veltui aš noriu viską pakeisti, visko atsisakyti. O kas toliau? Žinau tik tai, kad be proto bijau būti vieniša. Taip, sakau, kad man reikia ramybės, bet ar ilgam? Porai dienų tai tikrai, o toliau? Bus per daug. Gal geriau gyventi su uraganu, kai netik nežinai, kas bus rytoj, tu net nežinai, kas bus už kampo. Kai viskas netikėta, nenuspėjama, audringa, jokio aukso viduriuko, tik kraštutinumai. Jei jau aš tai taip mėgstu, tai kodėl pavargau?

Tyliai. Tyliai. Tyliai. Tyliai.
Einu. Noriu prisigerti saulės šviesos, šilumos, kad švieščiau ir būčiau šilta dar ir naktį. Ar įmanoma? Nenoriu užgesti...