It doesn't even matter

I tried so hard
And got so far
But in the end
It doesn't even matter
I had to fall
To lose it all
But in the end

It doesn't even matter

Nusipiešk sau draugą!

Kai negaliu susikaupti ar tiesiog klausytis mokytojos ir dirbti per pamokas, aš užsiimu piešimu. Susikuriu sau draugų ;D Mėgstu paišyti tokius piešinukus. Ir jų visuose sąsiuviniuose labai daug!

Elements of Life

Kaip keista, kai sutinki žmogų, kuris anksčiau apie tave žinojo viską, su kuriuo dalinaisi ne tik paslaptimis, bet ir laisvalaikiu, o dabar jo ne tik, kad nebegali vadinti draugu, bet ir nebenori. Ir su kurio net nebesinori sveikintis. O kodėl visgi dar turėčiau sveikintis, jei jau nebenoriu? Iš mandagumo? Chi, o kiek jo išvis belikę aplinkui. Manau, kad tiesiog praeiti kaip pro nieką visai neblogas variantas. Nes aš taip noriu. :)
Nesivarginsiu būti maloni, jei nenoriu.
Ir aš šiandien nesu linkusi taip giliai kapstytis. Nenoriu atsiminti praeities ir nenoriu dėl kažko gailėtis. Neturiu tam priežasčių. Neneigsiu, kad šiandien mąstytoja iš manęs nekokia, taigi geriau pasidalinsiu ne tokiomis reikšmingomis mintimis. Apsiklosiu savo zebriuko dryžiais margintu dekiu ir pasidarysiu arbatos.

*Nusidažiau vieną sruogą bordo splava. Atrodo įdomiai. Visų plaukų nedažysiu, nes tai ne ta spalva, kurios aš noriu, bet manau, kad dar keletą sruogų nudažysiu tokia spalva, nes gražu. Mielai atrodo. Šiaip aš visada dažau natūraliomis spalvomis plaukus (neskaitant to karto gal aštuntoje klasėje, kai visus plaukus buvau nusidažiusi violetine spalva).*


Manau, kad padažysiu keletą sruogų panašiai kaip šioje nuotraukoje. Gražu.
Ir apskritai, man šita nuotrauka veeelniškai patinka. Yeahh.
Fuck off and die. :)





Elements Of Life

Ondskan

Ką tik pažiūrėjau filmą "Blogis" (Ondskan/Evil/Bad). Švedų kino kūrinys. Režisierius Mikael Håfström. Premjera 2003, o Lietuvoje 2004.
Filmas tikrai ne laisvalaikiui ar norint kažką pažiūrėti lengvai ir neįpareigojančiai. Jis įtrauktas į mokamąją programą. Turėjom žiūrėti per etikos pamokas, tačiau etika būna būtent tuo metu, kai aš einu į valgyklą (chi chi). Teko pažiūrėti namie. Nežinau, kokius sapnus sapnuosiu, nes filmas tikrai sukrečiantis...

Rašytojo Jano Guillouso autobiografine knyga paremtame filme pasakojama apie jaunuolį vardu Erikas. Šis sudėtingo charakterio vaikinas yra kupinas pykčio ir neapykantos. Jis niekaip negali pamiršti nuo pat vaikystės patiriamo smurto, nes būtent tokį auklėjimo metodą pasirinko patėvis. Mokykloje jau pats Erikas pradeda kelti muštynes ir negaili net geriausių savo draugų.

Dėl šios priežasties mokymo įstaigos vadovybė nusprendžia vaikiną perkelti į privačią mokyklą, kurioje vyresni mokiniai kontroliuoja jaunesniųjų elgesį, kruopščiai juos prižiūri ir sugalvoja įvairių užduočių.

Tačiau Erikas nori ramiai užbaigti mokslus ir gauti išsilavinimą. Jis ryžtasi neklausyti to, ką kalba ir įsakinėja vyresnieji mokiniai, o šiems pradeda nepatikti naujojo maištininko elgesys.

Čia trumpas aprašymas iš www.obuolys.lt, tačiau jis mažai ką tepasako apie filmą. Žmonės čia žiaurūs. Jiems visiškai normalu atrodo, pakvietus į ringą muštis, vieną primušti dviese. O jei tame ringe nepasirodai, visą laką būsi vadinamas žiurke. Juk tu išsigandai! Nenoriu atskleisti per daug siužetinių detalių iš filmo. Jei sudomino, verta pažiūrėti. Juk panašių įvykių atsitinka daug kur...

Evil (Ondskan) trailer

Prisipažinsiu, kad kai kur man tiesiog stojo širdis dėl neteisybės. Manau, kad sekmadienio vakarui šis filmas buvo prastas mano pasirinkimas, nes tokias vakarais aš labiau mėgstu kitokius filmus.

Pasimetę mintys grįžta po vieną

Kažkaip prisiminiau šiandien rudens dienas, vakarus, būdavo jau truputį šalta, mes sėdėdavome parkuose, termose saugodavome šilumą- garuojančią kavą. Skambėdavo you could love me or not. Tirpdavo su dūmais.

And the only way for me to move on is to write it in a song. The life goes on!

Šiandien taurės pilnos.
Gera vaikščioti basai naktį.
Ir
Naktį tikrai lijo saldainiais.


Taip greitai prabėga dienos. Gal ir gerai, nes aš bent jau visą laiką užsiėmusi, tačiau pradedu nebetilpti į dieną. Taip, Drauge A., man dienoje per mažai valandų. Vėlai grįžtu iš mokyklos, truputį pailsiu, tačiau sugaištu tik tiek, kiek trunka pietavimas + kavos gėrimas. Truputį pasimokau, valandėlė treniruotei, dar išbėgu su šuniuku į lauką, dar nd (mėtykit, jei norit, į mane akmenis, aš darau nd, nes pradėjau truputį stengtis), arbatos puodelis, šiokie tokie pasisukiojimai aplink ir dienos nebėra. Aš nežinau, kaip būtų, jei turėčiau galimybę, tačiau manau, kad galėčiau išsižadėti miego, kad būtų laiko. Daugiau. Vis noriu daugiau. Gal reiktų rimtai pamąstyti, kad užtenką būtent tiek, kiek jo dabar turiu?

a sweet escape, take me awayyy

Dievulėliau, visą savaitgalį ošiu pagal tą pačią dainą, nuo kurios, garbės žodis, mane jau pradeda pykinti. Bet jos klausyti dar nenustoju. hahahaha. Gera pasijuokti iš savęs. Savaitgalis baigiasi, baigiasi ir mano... hm.. nesąmonės(?).Sekmadieniai man žavūs tuo, kad gali vartytis lovoje iki pietų, pravaikščioti visą dieną su pižama, daug besikeičiančių puodelių arbatos rankose. Kartais atrodo, kad turėtų būti visai miela ir rami diena. Bet mane erzina, kai tokių sekmadienių būna per daug. Tiksliau, kai visas savaitgalis būna toks. Ir kitas toks pat. Sako, kad kuo malonumai retesni, tuo jie malonesni. Nejaugi? Kai jie reti, stengiesi ir planuoji, kad būtų kuo puikiau. Kuri planus... O planai kuriami tam, kad būtų sugriauti. Aš pati beveik visada sugriaunu savo planus. Fuck///