Noriu grįžti namo. Šiandien važiuosiu, truputį į vakarą.
Pabudau anksčiau. Tiek minčių. Kažkokia nostalgija apėmė. Ir dar šita daina....
liūdina kažkodėl...
Norėčiau nuveikti kažką supersiautulingo. Ką žada savaitgalis? Bet žinot, savaitgalis dažniausiai paskirtas poilsiui. Atsišėlioji per visą savaitę. Kaip viskas apsivertė aukštyn kojom. Mokykloj vidury savaitės tai tikrai niekur per ilgai neužsibūdavau,o dabar... :D Be to, čia ir miegu mažiau. O susikaupti darbui tai man buvo sunku visais laikais, todėl reiktų išmokti labiau planuoti laiką. Dar erzina, kad vakare aš galiu nemiegot iki vėlumos ir nenorėti miego. Na tada ryte reikia ristis iš lovos visų keturių galūnių pagalba. Bet tas miego norėjimas labai greitai išgaruoja. Aš negaliu numigt dieną, nes po to būnu irzli ir šiaip prastai jaučiuosi. Mano kambariokė tik vieną kartą matė mane miegančią dieną ir pagalvojo, kad aš gėriau praeitą naktį, nors taip nebuvo, aš tiesiog jaučiuosi išsunkta ir pavargusi. Pastebėjau, kad turiu keistų savybių :D Jei reikia kur nors eiti, aš dažniausiai susiruošiu ir išeinu net nepažiūrėjus į laikrodį, tik po to susigriebiu, kiek gi čia dabar valandų? Gal aš vėluoju? Gal aš per anksti? Ir dar. Kai nesulaukiu savo autobuso, kartais dar įsėdu į bet kurį atvažiavusį anksčiau. Tai vis dar pasitaiko. Galvojau, gal čia buvo tik rugsėjo problema. :D Pasirodo, ne tik.
Nežinau kodėl, bet man patinka, kad ši daina tokia ilga.
Aš nežinau kodėl, bet šiandien daug prisiminimų. Nesinori miegoti. O kai pagalvoju, kada rytoj keltis, tai per nugarą nubėga šiurpuliukai. Ai. Ša. Tai tik buitis. Norėtųsi vyno taurės, garsios muzikos. Garsesnės nei mintys. Užrakinau duris. Šiandien nieko neįsileidžiu.
Klausausi vis šios dainos. Vėl ir vėl. Kaip ji tinka nakčiai, kuri taip saugo sapnus, nedalina. Dabar būtent aš vaikau savo kambariokių sapnus, drumsčiu. Chi. Tuoj ir aš užmigsiu su natų trupiniais mintyse. Pamojuok ir palinkėk ramios nakties. Ji tikrai kartais tokia būna.
Kažkaip dabar mane aplankė labai didelė motyvacija veiklai. Nežinau net, kaip tinkamai pasakyti. Atrodo, galėčiau ir į Everestą įkopti iš to didžiulio noro ką nors nuveikti. Pasiekti. Jau lankau pramoginius šokius. Ir tai labai puikus laiko praleidimo būdas! Tiek gerų emocijų. Šokis yra nuostabi veikla. Ir visai nesvarbu, ar tai pramoginiai šokiai, ar koks nors breikas. Tiesa, ateityje galbūt norėčiau išmėginti ir ką nors modernesnio. (: Dabar dar noriu lankyti sporto salę ir užsirašyti į kokius nors kalbų kursus. Ir dar visai nieko būtų bėgioti rytais, nes prie pat teka Neris ir palei upę yra tikrai patogių takelių, o vaizdai kokie gražūs, tiesa, ir mano paskaitų grafikas tam labai palankus. Ir kaip man viską suspėti. Galiausiai gali būti taip, kaip jau kažkada sakiau, kad man dienoje per mažai valandų. Arba galiausiai tenka jas minusuoti iš miego sąskaitos. Ir nieko čia gero, nes gali pasitaikyti, kad kitą dieną pradėsi jau pavargusi... Beje, galiu pasigirti, kad kol kas neturiu žemesnio įvertinimo nei aštuoni. Mirkt, mirkt&šypt. * Taip nesinori, kad mano planai ir liktų tik planais. Cha, galėčiau nusipirkti papildomų valandų. Kur rasti tokią parduotuvę? Aišku, niekas nenori parduoti laiko. Jis neįkainojamas. Per daug vertingas.
Mėgstu pasivaikščiot vakarais ir naktimis. Po miestą. Tada viskas kažkaip žaviai atrodo. Be pilkų masių ir šurmulio, skubėjimo. Vilniuje tai dar daug neatrastų vietų, o mano mieste viskas taip žinoma. Ėjau ir dairiausi. Viskas atrodo taip pat. Nežinau, ko tikėjausi. Pokyčių? Gal netgi Vilniuje saugiau jaučiuosi. Čia baugi ir beveik neapšviesta gatvė iki mano namų tokia pat bauginanti kaip ir prieš man išvažiuojant. Vengiu jos.
Radau trumpą pertraukėlę tarp paskaitų. Kažkaip esu gan užimta ir stengiuosi planuoti savo laiką labiau, nes norisi ir darbus atlikti laiku, bet ir savęs nepamiršti. Kol kas dar sekasi neblogai. (:: Lankau visas paskaitas ir seminarus pavyzdingai, nes dar nesinori pasiduoti tingėjimai. Ką gali žinoti, kas bus žiemą. Gal tik ir norėsis miegoti žiemos miegu.
Sekmadienį kol atsibaladojau į Vilnių, kambariokė jau miegojo ir net neatsikėlė. Turėjau prigrūstoj tašėj ieškotis raktų. O kai įėjau, lyg tyčia viskas krito iš rankų, braškėjo, tarškėjo ir taip toliau, bet ji nepabudo. O aš nenorėjau miego, tai beveik iki 2h nakties šį bei tą veikinėjau. Džiaugiausi savo pačios draugija. Kažkaip mes su draugais neskubam čia važiuoti. Taip gera turėti beveik visą sekmadienį laisvą.
Beje, vakar mano kambariokė apie pusė 10 jau miegojo, kas man praktiškai nesuvokiama protu. Aš nesakau, kad tai blogai. Jei jai reikia miego ir poilsio, tai tegu, bet kažkaip keista, kai vakar nuėjau miegot daug vėliau už ją, o kėliausi daug anksčiau, nes šiandien vienintelė diena, kai man pakaitos nuo 8h ryto, o jai prasideda 2.40h. ir dabar grįžusi radau ją dar lovoj. O ji stebisi kaip tik dabar, kad aš esu labai energinga ir atrodau žvaliai :D
O vakar jau prieš pat ruošiantis miegot, neturėjau ką veikti, tai mano geriausiu draugu tapo kompiuteris. Tam vakarui. Aš sėdžiu, žvalgausi į įvairias nuotraukas ir matau, kaip mano kambariokė pakelia koją per miegus, nuleidžia, paaimanuoja, nusisuka, atsisuka. Taiip juokas suėmė:DD Ji apskritai truputį lunatikuoja. Išgąsdina kartais naktį. ;D