If you never try, then you'll never know

Antradienio mintys:

"Jau vasara. Istorijos egzaminas praėjo. Galiu pasakyti, kad aš laisva visai vasarai. Beveik. Toks jaudulys, tarsi nerimas, laukimas kutena širdį.
Rimtas nešiojamas kompiuteris jau puošia mano stalą. O fuck, aš stalo taip ir neturiu. Po remonto jo taip ir nepastatė, nes aš niekada nedariau n.d. prie stalo.Hmm... Puošia mano spintelę. Tikiuosi, rudenį būsiu vilnietė. Kas nors manęs laukia ten?
Reikia susitvarkyti spintą. Nors ji sandėlio dydžio, aš vis tiek nesutalpinu ten drabužių. O aš vis tiek dažniausiai neturiu kuo apsirengti. Haha. Reikia susikabinti visas sukneles, vasariškus drabužius. Omg, tikrai vasara."
Įrašas taip ir nebuvo pabaigtas.

Šiandien jau yra anglų egzamino rezultatai. Aš neskubu, sužinosiu pirmadienį tik. Iš tikrųjų, net nežinau, kiek galėčiau tikėtis bet kurio egzamino, nebūtinai anglų. Nervintis tai tikrai neverta, nes kad ir koks būtų rezultatas, jo vis tiek nepakeisi. Taigi, mintys lengvos.

Beje, pagaliau pati nusipiešiau savo blog'ui foną. Netgi išmokau piešti plunksnas.

Pagalvojau, kad mieliau, kai kuo daugiau savo. Mieliau sugrįžti, mieliau rašyti.
Gal nusipiešiu kada nors ir profilio nuotrauką.

Black And Yellow

Iki istorijos egzamino laikas bėga lėčiausiai. Kiti tiesiog atskriejo, o šitas vos vos šliaužia.

Aš nežinau kodėl, bet šita daina man patinkaaa.

Rytais rytais nešu gėrį arbatos puodeliais

Labas rytas!

Beveik įveikiau visus egzaminus. Na beliko istorija. Gerai, kad paskutinis, nes jei būtų dar vienas, jau būtų perkrova. Į biologiją taip ir nenuėjau. Na ir kas? Nieko.

Kažkaip klausau senas dainas. Viena primena vieną vasarą, įvykį, kita- kitą. Mūsų širdis degina liepsna kaitri. Taip gera viską prisimint... Neabejoju, kad šią vasarą taip pat nestigs nuotykių. (: Man vasaros sezonas atsidaro antradienį.

Kasdieniškai

Man šita daina tokia vasariškai lengva. Nežinau net, kodėl taip yra, bet gera jos klausytis.

Šiandien taip karšta, dar buvau istorijos konsultacijoje, tačiau nebuvo daug naudos. Net mokykloje taip karšta. Dirbam atidarytais langais ir durimis, kad a le būtų skersvėjis, bet vis tiek tvanku ir karšta kaip kokiam pragare. Mokslas su vasara tikrai nesiderina. Niekaip. Iš tikrųjų, tai man vasara siejasi su gamta, todėl tikrai nenorėčiau visos jos praleisti mieste, bute. Na, tada gal sėdėčiau kokiam parke visą laiką, bet norisi pabūti ir ten, kur iš namų gali išeiti basas.

Buvau pasidariusi tokią šukuoseną. Tikrai gražiai atrodo. Mano plaukai garbanoti, tai specialiai jų garbanoti nereikėjo, be to, kadangi jie stori ir gan daug, tai ir tos kasos tokios gan storos gaunasi. Labai gražu ir patogu vasarą. O prie suknelės tai išvis labai tinka (: Šiandien karšta, tai nenorėjau eiti palaidais plaukais, nes jie jau ilgi, tai supyniau tokią kasą iš vienos pusės, kitoje pusėje palikau kelias lengvai krentančias garbanas, o likusius plaukus tiesiog surišau į kuodą. Tokia šukuosena karštą dieną man buvo išgelbėjimas. Ir taip atrodė, kad einu per dykumą.

Lekiu per dykumą, nors nėra čia vandens, mano muzika tą nykumą delnais išsems.

Man šita daina kažkodėl taip siejasi su karščiu.

Šiandien aš esu INDĖNĖ

Spėkit, kodėl.

*

Šeštadienį pirmą kartą išgirdau gegutę. Prietarais netikiu, kišenėje centų neturėjau ir dėl to neašarojau.

Duok penkis mano 37(kartais ir mažesnio) dydžio kojai, jei geriausiai laikas praeina žiūrint animacinius filmukus. Rimtai, tik tiek išneša protas, kuris taip pasiilgo gerumo.

Į namus nei vienas neskubėjo

Atrodo, kad laikas bėga iškart po kelias valandas. Prieš tai pažvelgiau į laikrodį- tebuvo 3h, dabar 7 h. jau beveik. kol pabaigsiu įrašą, bus ir po 7h gerokai.

Išgąsdintą tokio laiko bėgimo, aš tapsiu alchemike ir mėginsiu, kad ir desperatiškai, sukurti panacėją, kuri gebės net ir prailginti gyvenimą. Ar gali būti kas nors dar didesnis juokdarys? Juokdarys, kuris nori sukurti, pratęsti, išsaugoti ateitį, visai nesinaudodamas dabartimi. Be šiandienos, nebus ir rytojaus.

Finally, I can see you crystal clear.



Ir dabar jau galiu sakyti, kad baigėme mokyklą mes viena chebra, buvo paskutinis skambutis pirmoko rankoj, buvo kas ilgiau nemiegojęs iškęs. Dar kažkaip, atrodo, sieja su mokykla egzaminai, bet kai atestatas bus mano rankose, bus viskas. Viskas priklausys praeičiai. Iš tikrųjų, visas gyvenimas kaip mokykla. Tikiuosi, kada nors išmoksiu nebegyventi rytdiena.

Leaving Home

Mūsų dideli norai... prasigertų, jei kiekvieną aplaistytų.




Kaip gyveni?