Į namus nei vienas neskubėjo

Atrodo, kad laikas bėga iškart po kelias valandas. Prieš tai pažvelgiau į laikrodį- tebuvo 3h, dabar 7 h. jau beveik. kol pabaigsiu įrašą, bus ir po 7h gerokai.

Išgąsdintą tokio laiko bėgimo, aš tapsiu alchemike ir mėginsiu, kad ir desperatiškai, sukurti panacėją, kuri gebės net ir prailginti gyvenimą. Ar gali būti kas nors dar didesnis juokdarys? Juokdarys, kuris nori sukurti, pratęsti, išsaugoti ateitį, visai nesinaudodamas dabartimi. Be šiandienos, nebus ir rytojaus.

Finally, I can see you crystal clear.



Ir dabar jau galiu sakyti, kad baigėme mokyklą mes viena chebra, buvo paskutinis skambutis pirmoko rankoj, buvo kas ilgiau nemiegojęs iškęs. Dar kažkaip, atrodo, sieja su mokykla egzaminai, bet kai atestatas bus mano rankose, bus viskas. Viskas priklausys praeičiai. Iš tikrųjų, visas gyvenimas kaip mokykla. Tikiuosi, kada nors išmoksiu nebegyventi rytdiena.