Apžvalgos ratas: prašom, pasidairykite po mano gyvenimą, bet tik keletai sekundžių

Tiek daug visko nutiko per vieną naktį. Miegas buvo siaubingas, tai mokykloje tiesiog kankinausi. Tikrai jaučiausi taip tarsi akys būtų pilnos smėlio.
Vakar naktį sulaukiau skambučio į duris. P atidarė duris, bet prie durų nieko nebuvo, tačiau matė moters siluetą, stovintį prie lango vienu aukštu aukščiau. Praėjo maždaug pusvalandis- ir vėl skambutis į duris, o už jų tusčia. Pas kaimynus pradėjo loti šuo, vadinasi, paskambino į duris ir ten. Mama atsistojo prie durų, laukė ir pro durų akutę stebėjo. Priėjo moteris, paskambino į duris ir užlipo laiptais aukštyn. Tada grįžo, padaužė į duris ir nulipo žemyn. Manau, kad ji galėjo dar ilgai sukiotis aplink duris, nes mano šuo nenustojo loti ilgą laiką ir nesitraukė nuo durų. Man čia išvis nesuvokiama buvo ;o Gerai, kad daugiau nebeskambino. Po to gal nuėjo. Bet čia tai buvo neįprasta. Ir truputį išgąsdino...
*
O dabar apie malonesnius dalykus. Atšvenčiau 100dienį. Puikiai! Tik tiek, kad mūsų klasė na nėra labai vieninga, visi grupelėm daugmaž, tai kažkaip gan daug išvažiavo nesulaukę ryto. Na o aš nuėjau miegoti gal 6h ar pan 6.30h. Aš kaip visada- jei ošt tai iki galo, per visą naktį. Be to, yra daug privalumų, jei šoki su vaikinu, kuris puikiai moka šokti visokius šokius- tada net jei ir pati nemoki- jis išlankstys tave kaip plastiliną ;D Aš nesakau, kad aš nemoku šokti. Ir moku, ir mėgstu, tačiau tikrai gera šokt su tuo, kuris puikiai šoka.
Šiaip 100dn graži šventė. Visi ir visos labai gražūs, pasipuošę, linksmi ir besišypsantys. Dabar beliko kiek mažiau nei 100 dienelių ir turbūt nebesusitiksiu didžiosios daugumos šypsenų iš savo klasės. Gaila.

You change your mind like a girl changes clothes

Nuojauta- keistas dalykas. Dažniausiai ji manęs neapgauna. Net ir dėl smulkių dalykėlių. Apsigaunu nebent tik aš pati, nes dažnai jos nepaklausau.
Pernai, prieš planuojant švęsti savo 18 gimtadienį, aš kažkaip laukiau labiau 19. Nežinau, kodėl yra būtent taip, bet 19 aš norėjau labiau paminėti nei 18, nes kažkaip nujaučiu, kad reikia laukti, nes įvyks kažkas gero. Tokia nuojauta mane aplanko antrą kartą gyvenime. Prieš tris metus maždaug kažkaip jaučiau, kad reikia laukti rudens, nes įvyks kažkas gero. Ir įvyko. Apskritai, metų pradžioje horoskopai rėkte rėkė, kad tokie sėkmingi metai pasitaiko tik kartą per septynerius metus. Žodžiu, man seksis viskas, ko tik imsiuosi. Aš nežinau, kiek čia yra tiesos, tačiau daug lengviau, kai tuo tiki, nes į viską žvelgi pozityviai nusiteikusi, o tai dažnai padeda. Taigi, aš tikiu savo sėkme.
*
Pastebėjau, kad į savo blog'ą užsuku vis dažniau ir dažniau. Daug dažniau nei į kokį facebook'ą. Namai. Pagalvojau, kad gal kada nusišypsosiu savąja šypsena, o ne internetinėmis, ir įkelsiu savo nuotrauką. Su laiku, brangieji, su laiku.
*
Rytoj 100dienis. Tuoj lėksiu į kirpyklą, kad ištiesintų mano garbanas. Dar visokie manikiūrai ir taip toliau. Suknelė kabo mano kambarėlyje-spintoje garbingoje vietoje- prie veidrodžio. ;D
12 klasė pilna progų pasipuošti. Na gal kartais truputį ir susigraudinti. Bet pabaigą turi net ir tie dalykai, kurie tęsiasi labai ilgai ir kurie, atrodo, turėtų tęstis visada. Be to, pabaiga taip pat būna kažko naujo pradžia. (:

Šypsausi kuo natūraliausia savo šypsena. Saulėtos dienos!
Mano tikrai tokia. (:

(:

Labas, Mielieji!
Vos prabudusi, pastebėjau, kaip gražiai šviečia saulė pro langą į kambarį. Ištirpdė blogas mintis. Linguoju pagal užvedančias melodijas ir šypsausi. Šiandien man taip gera! Jaučiuosi visiškai atsipalaidavusi. Mintys lengvos kaip muilo burbulai. Prieš saulę blizga, keičia spalvas. Vasaris turbūt panašiai skamba kaip vasara dėl to, kad saulė būna tokia ryški ir beveik vasariška. Ir vis dažiau išlenda.
Tiesiog norisi gražiau atrodyti, dažniau šypsotis, būti laimingai.

Vakar truputėlį pajudinau ranką. Taip seniai piešiau, taip seniai buvau laikiusi rankose pieštuką, kad kai tik paėmiau, truputėlį išsigandau, tačiau vėliau buvo gera. Štai mano penkių minučių darbas. Žinau, kad netobulas, tačiau reikia vėl susigrąžinti savo formą.

Siunčiu daug bučkių.
Nuostabios dienos. (:

Šalta+ Karšta

Savo judėjimo negalėčiau pavadinti ėjimu. Man nutirpo koja, taigi aš linguoju kaip meškinas. Sraigės greičiu. Neskubėk ir būsi paskutinis.
Taip gera grįžus namo įkišti kojas į šiltas vilnones kojines, pasiimti į rankas karštos kavos puodelį. apsigaubti pečius šiltu šiltučiu dekiu. Mano kambaryje dabar 25 laipsniai šilumos. Nesupykčiau, jei būtų ir daugiau. Pro langą šviečia saulė. Žiemos saulė. Nešildo. Belieka įsijungti vasarą primenančią muziką, kuri konvertuos vasario saulę bent jau į tą, kuri glosto birželį.
Vasaris. Vasara. Panašiai skamba. Vyras. Moteris. Šaltas. Karšta.
Saulė apšviečia karamelės spalvos mano plaukus. Jie kaštoniniai.




Trys saldžiosios dėžutėje, kurioje laikau akinius. Vasara ant mano lūpų.

*

Paragaukim žalio vyno,
Kol rasa nesugadino. Gera bus!
Gera, gera, gera, gera bus!
Šiandien saulę išlydėkim
Ir visai nebeskubėkim į namus.
Gera, gera, gera, gera bus!


Kaip gražiai man skamba šie žodžiai!

Su šypsena laukti, kas dar atsitiks.

"Alaus gėrėm kaip pamišę už tai, kad išėjom. Degtinė už tuos, kurie buvo draugais. Cigarečių po dvidešimt už kiekvieną kartą, kai mus baudė už tai, kad buvom tik mokiniais."
" Mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė"


Sukasi man šios kelios eilutės galvoje. Norėdama ar ne, bet vis grįžtu prie šios Marijono Mikutavičiaus dainos. Šiemet man ji tinka. Gyvenimas kupinas posūkių.

Užkeikimais laimę šauk

Ar bandei kada eiti namų stogais?

Basomis kojomis jausti iš namų garuojančią šilumą.

Vėjas užburia visokiais garsais...

Galva svaigsta, tu slysteli į šoną.

Krenti žemyn

Kūlversčiais.

Galva žemyn

Su tūkstančiais lūžių...

Ar dvidešimt penkių aukštų namas tau ne per aukštas?

Kai paslysti neatsargiai,

Krisdamas pamatai, kaip greitai tolsta stogo kraštas.

Ir vėl paslydai neatsargiai....

Kai gera, nesiklausai,

Ką Ponas Protas

Tyliai šnabžda.

Perspėja, kad eitum atsargiau, o tu neklausai.

Sudužo kūnas.

Vėjas išnešiojo.

Tylias mintis

Vanduo nuplovė.

Šnabždėk šnabždėk.

Užkeikimais laimę šauk.

Burtai surinko

Ir iš naujo sudėjo, akis po daug laiko atmerkė.

Ir vėl gyveni širdimi.

Ir vėl žiūri aukštyn.

Svajonių kopėčiomis lipi

Laimę pirštų galais jauti.

O ar bandei kada eiti namų stogais?

Basomis kojomis jausti iš namų garuojančią šilumą.

Vėjas užburia visokiais garsais...

Galva svaigsta, tu slysteli į šoną.

Saldžiausių sapnų

Bandomieji baigti. Beliko laukimas. Rezultatai... Iš pradžių nervinausi, bet giliai įkvėpiau gal kokius tris kartus ir supratau, kad nėra čia ko jaudintis. Tik bandomieji.

Darbo diena baigta. Knygos po stalu. Drabužiai, batai numesti ant grindų. Koks skirtumas. Rytoj tų pačių nesirengsiu. Makiažas nuvalytas. Plaukai lengvai krenta ant pečių. Mintyse repuoju tris eilutes. Tik tiek dabar tesugebu. Prašau, brangioji lova, paruošk man vietą miegojimui savaime. Ne? Na gerai, gal ir pajudinsiu po du abiejų rankų pirštus, kad pasikločiau lovą pati. Gal dar ir koją.

Šita daina pakeliui su spalvotais sapnais. Lėtai sukryžiuoju blakstienas.

Labanakt. Šimtai bučkių į orą. Jus pasieks. Jūs pagaukit. Labanakt.