Užkeikimais laimę šauk

Ar bandei kada eiti namų stogais?

Basomis kojomis jausti iš namų garuojančią šilumą.

Vėjas užburia visokiais garsais...

Galva svaigsta, tu slysteli į šoną.

Krenti žemyn

Kūlversčiais.

Galva žemyn

Su tūkstančiais lūžių...

Ar dvidešimt penkių aukštų namas tau ne per aukštas?

Kai paslysti neatsargiai,

Krisdamas pamatai, kaip greitai tolsta stogo kraštas.

Ir vėl paslydai neatsargiai....

Kai gera, nesiklausai,

Ką Ponas Protas

Tyliai šnabžda.

Perspėja, kad eitum atsargiau, o tu neklausai.

Sudužo kūnas.

Vėjas išnešiojo.

Tylias mintis

Vanduo nuplovė.

Šnabždėk šnabždėk.

Užkeikimais laimę šauk.

Burtai surinko

Ir iš naujo sudėjo, akis po daug laiko atmerkė.

Ir vėl gyveni širdimi.

Ir vėl žiūri aukštyn.

Svajonių kopėčiomis lipi

Laimę pirštų galais jauti.

O ar bandei kada eiti namų stogais?

Basomis kojomis jausti iš namų garuojančią šilumą.

Vėjas užburia visokiais garsais...

Galva svaigsta, tu slysteli į šoną.