2011-02-21

Apžvalgos ratas: prašom, pasidairykite po mano gyvenimą, bet tik keletai sekundžių

Tiek daug visko nutiko per vieną naktį. Miegas buvo siaubingas, tai mokykloje tiesiog kankinausi. Tikrai jaučiausi taip tarsi akys būtų pilnos smėlio.
Vakar naktį sulaukiau skambučio į duris. P atidarė duris, bet prie durų nieko nebuvo, tačiau matė moters siluetą, stovintį prie lango vienu aukštu aukščiau. Praėjo maždaug pusvalandis- ir vėl skambutis į duris, o už jų tusčia. Pas kaimynus pradėjo loti šuo, vadinasi, paskambino į duris ir ten. Mama atsistojo prie durų, laukė ir pro durų akutę stebėjo. Priėjo moteris, paskambino į duris ir užlipo laiptais aukštyn. Tada grįžo, padaužė į duris ir nulipo žemyn. Manau, kad ji galėjo dar ilgai sukiotis aplink duris, nes mano šuo nenustojo loti ilgą laiką ir nesitraukė nuo durų. Man čia išvis nesuvokiama buvo ;o Gerai, kad daugiau nebeskambino. Po to gal nuėjo. Bet čia tai buvo neįprasta. Ir truputį išgąsdino...
*
O dabar apie malonesnius dalykus. Atšvenčiau 100dienį. Puikiai! Tik tiek, kad mūsų klasė na nėra labai vieninga, visi grupelėm daugmaž, tai kažkaip gan daug išvažiavo nesulaukę ryto. Na o aš nuėjau miegoti gal 6h ar pan 6.30h. Aš kaip visada- jei ošt tai iki galo, per visą naktį. Be to, yra daug privalumų, jei šoki su vaikinu, kuris puikiai moka šokti visokius šokius- tada net jei ir pati nemoki- jis išlankstys tave kaip plastiliną ;D Aš nesakau, kad aš nemoku šokti. Ir moku, ir mėgstu, tačiau tikrai gera šokt su tuo, kuris puikiai šoka.
Šiaip 100dn graži šventė. Visi ir visos labai gražūs, pasipuošę, linksmi ir besišypsantys. Dabar beliko kiek mažiau nei 100 dienelių ir turbūt nebesusitiksiu didžiosios daugumos šypsenų iš savo klasės. Gaila.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą