Pasimetę mintys grįžta po vieną

Kažkaip prisiminiau šiandien rudens dienas, vakarus, būdavo jau truputį šalta, mes sėdėdavome parkuose, termose saugodavome šilumą- garuojančią kavą. Skambėdavo you could love me or not. Tirpdavo su dūmais.

And the only way for me to move on is to write it in a song. The life goes on!

Šiandien taurės pilnos.
Gera vaikščioti basai naktį.
Ir
Naktį tikrai lijo saldainiais.


Taip greitai prabėga dienos. Gal ir gerai, nes aš bent jau visą laiką užsiėmusi, tačiau pradedu nebetilpti į dieną. Taip, Drauge A., man dienoje per mažai valandų. Vėlai grįžtu iš mokyklos, truputį pailsiu, tačiau sugaištu tik tiek, kiek trunka pietavimas + kavos gėrimas. Truputį pasimokau, valandėlė treniruotei, dar išbėgu su šuniuku į lauką, dar nd (mėtykit, jei norit, į mane akmenis, aš darau nd, nes pradėjau truputį stengtis), arbatos puodelis, šiokie tokie pasisukiojimai aplink ir dienos nebėra. Aš nežinau, kaip būtų, jei turėčiau galimybę, tačiau manau, kad galėčiau išsižadėti miego, kad būtų laiko. Daugiau. Vis noriu daugiau. Gal reiktų rimtai pamąstyti, kad užtenką būtent tiek, kiek jo dabar turiu?

a sweet escape, take me awayyy

Dievulėliau, visą savaitgalį ošiu pagal tą pačią dainą, nuo kurios, garbės žodis, mane jau pradeda pykinti. Bet jos klausyti dar nenustoju. hahahaha. Gera pasijuokti iš savęs. Savaitgalis baigiasi, baigiasi ir mano... hm.. nesąmonės(?).Sekmadieniai man žavūs tuo, kad gali vartytis lovoje iki pietų, pravaikščioti visą dieną su pižama, daug besikeičiančių puodelių arbatos rankose. Kartais atrodo, kad turėtų būti visai miela ir rami diena. Bet mane erzina, kai tokių sekmadienių būna per daug. Tiksliau, kai visas savaitgalis būna toks. Ir kitas toks pat. Sako, kad kuo malonumai retesni, tuo jie malonesni. Nejaugi? Kai jie reti, stengiesi ir planuoji, kad būtų kuo puikiau. Kuri planus... O planai kuriami tam, kad būtų sugriauti. Aš pati beveik visada sugriaunu savo planus. Fuck///

Mintys su kiškio ausytėmis

Kodėl turiu sukti galvą, ką apie mane galvoja kiti, kai žmonių, kurie man rūpi šalia išties yra nedaug, o jie pažįsta mane puikiai ir mėgsta tokią, kokia esu.




Užsinorėjauu naujovių. Man pati gražiausia plaukų spalva tamsios vyšnios. Žiauriai norėčiau tokios spalvos plaukų. Manau, reiks nusidažyt. Bet bijau truputuką, nes tokia gan ryški spalva. Nežinau, ar tiks... Bet, manau, kad surizikuosiu.
*



Paskutinės atostogų dienos tokios šiltos ir jaukios. Skaitau knygas apsigaubusi šiltu dekiu, žiūriu filmus. Mano rankose beveik visada būna puodelis arbatos arba kavos. Nesinori niekur eiti, nesinori su niekuo susitikti. Labiausiai norisi susivokti savyje, bet tam turbūt pritrūks laiko. Iki mokyklos teliko trys dienos.
Žiūrėjau fantastinius filmus. Kažkaip užsinorėjau kažko netikro, vaizduotės žaismo. Nekasdieniško ir ryškiaspalvio. Magiško. Pažiūrėjau "The Imaginarium of Doctor Parnassus". Negaliu sakyti, kad labai patiko, bet filmo idėja, manau, nebloga. Dar žiūrėjau "Alice in Wonderland". Šitas filmas buvo visai nieko. Įspūdingi personažai. Ir dar vienas fantastinis filmas "The Sorcerer's Apprentice". Laikas žiūrint neprailgo. Filmai suteikė daug šypsenos, nes juose radau tai, ko ieškojau, ko norėjau.

Visgi aš jau dvyliktokė. O ką tiksliai noriu studijuoti, taip ir nežinau. Dar... Prieš vienuoliktą klasę buvau tikra, kad stosiu į mediciną. Mokysiuosi ilgai, bet čia nieko tokio, nes studijuosiu būtent tai, kas mano svajonėse. Būsiu chirurgė ar kitokia svarbi gydytoja specialistė. Jei stočiau į mediciną, tai tikrai mokyčiausi iki doktorantūros, nes tikrai nenoriu būti eilinė seselė ar šeimos gydytoja. Ir norėčiau pasiekti labai daug būtent šioje srityje. Bet aš nežinau, kas atsitiko... Sudrebėjo kojos, kažko išsigandau? Kodėl galvoju, kad gal aš netinkama šiai sričiai. O gal atsitokėjau? Supratau, kad tai buvo naivi svajonė? Nežinau, bet man patiko jaustis užtikrintai, tikėti savo svajone ir žinoti, ko noriu. O dabar aš pasimetusi. Na galvoju apie psichologiją. Mane labai traukia tokios sritys, kurios susiję su žmogumi. Gan keista, nes aš šiaip gan didelė egoistė. O gal bunda paslėptas altruizmas? Arba čia tik dėl to, kad patenkinčiau save, savo siekius. Koks skirtumas, jei tai duos daug gerų rezultatų? Aš noriu svarbaus darbo. Nenoriu būti eilinis varžtelis kažkokiame eiliniame darbe. Pff.. O kas to nori... Nemanau, kad kas nors vaikystėje svajoja būti šlavėja ar pardavėja. Ne vaikystė, o aš vis tiek svajoju būti medikė...



P.S. Mano šuniukas per mažas tokiam kiekiui sniego. Iš pusnies jį kartais reikia išsinešti!

there aren't any Christmas songs

Na bet visgi viena skamba mano galvoje, o tiksliau eilutė: "time for presents and exchanging kisses"
Kalėdos! Praėjo greitai...
Per Kalėdas žmonės tampa geresni ir storesni. Kalėdos praeina, gerumas išgaruoja, tik svoris taip lengvai nedingsta. Šios Kalėdos man gan keistos. Kažkaip pirmi metai, kai dovanėles draugams pirksiu po Kalėdų. Na ir kas, kad susitarę sveikinti vienas kitą po švenčių, bet vis tiek kažkaip anksčiau susitvarkydavau greičiau su tokiais reikalais. Na šiemet kitaip. Ką padarysi. Niekada nebuvau organizuota, atsakinga ar praktiška. I don't care.Žiūrėjau gerą filmą. Na bent man patiko. "Buried". Vienas aktorius, viena vieta per visą filmą, bet patiko. Ir neprailgo. Na filmas tikrai ne kalėdinis, bet kai ta kalėdinė nuotaika ir nebuvo manęs aplankiusi (gal kažkiek ir sumelavau, gal ir buvo truputėlį, kokią sekundę aplankiusi kalėdinė nuotaika), o ir šventės praeinaaa, tai... kalėdiniai filmai iš sąrašo išbraukti. Norėjau kaip tik tokio kitokio filmo, o šitas buvo kaip tik. Tik po filmo kažkokia keista nuojauta. Aš tiesiog nemoku jos apibūdinti. Ir nereikia. Filmas paveikė. Efektas padarytas.

BURIED

Pasirinkimo kelias ilgas

Pasimetimo laikotarpis. Plėšau knygų lapus, draskau į skutelius. Nežinau, ką noriu studijuoti. Nežinau... Prieš metus svajojau apie mediciną. Man atrodė, kad tai tobuliausia, ką galiu studijuoti. O dabar net nebežinau. Kažkaip pasijaučiau...ne tam skirta. Nežinau, ar taip yra iš tikrųjų, ar tik taip pamaniau, nes sudrebėjo kojos. Jei stoju į mediciną, tai tikrai ne todėl, kad norėčiau būti eilinė seselė. Tada jau noriu pasiekti tiek daug, kiek įmanoma. O tai atims daug laiko... Bet jei veikla patinka...? Yra netgi kažkoks posakis, kad jei pasirenki tai, ką labiausiai mėgsti veikti, tau niekada nereiks dirbti. Gal aš tiesiog per daug save spaudžiu. Kažkaip visada reikalauju iš savęs labai daug. Gali būti, kad pati save labai nuvarginu. Visgi dvylikta klasė... Šioks toks stresas prieš naują gyvenimo etapą, kurio, beje, labai laukiu. Mokausi šešis dalykus išplėstiniu kursu. Pasirinkimo spektras lyg ir platus...
Kažkur esu girdėjusi, kad virš 90% problemų išsisprendžia nieko nedarant pačiam, o likusiems procentams jau reikia pastangų. Visada manau, kad didelis skaičius, tai jau turėčiau pataikyt į tuos 90 procentų, bet jaučiu, kad dažnai būna atvirkščiai. Bėda. Bėda vien toks galvojimas.

blueberry

Kaip neužmigdoma baimė lovoje naktį...


Smagu vaikščioti basai naktį...


Gerai, kad bent svajonėms nėra limito, nes jis jau būtų išnaudotas.
Blogai, kad svajonės dažnai ir lieka tik svajonėmis. O taip norėtųsi viską perkelti į realybę, nes svajonėse blogų dalykų nebūna.
Mano rankose galia. Aš galiu sukurti viską, ko man reikia. Taip pat galiu ir sugriauti. Žinau, kad galiu viską pakeisti.
Tačiau kalbėti lengviau nei imti ir padaryti.

Šaaaa. Nekalbėk garsiai. Išeinu, pasiilgau. Pasiilk ir tu manęs.