Tu kalbi per tyliai

Dar tik pirmadienis, o aš jau galvoju apie savaitgalį. Ir sukasi man galvoje Marijono Mikutavičiaus dainas "savaitgalis ateina". Kai išeisim, nebegrįšim, mes laukiniais trumpam pasidarysim. Man reikia pavasariškos šilumos. Saulės ir gerų nuotaikų. Pabūk su manim.
Neskubėkim į namus.

This world

Štai ir vėl mažytė pertraukėlė. Labas.
Taip gražiai šiandien už lango šviečia saulė, jau man tikrai pavasariškai. O ir vakar taaaip pavasariškai snigo, kad... Chi chi. Nė velnio.

Kaip aš noriu vasaros, lengvo įdegio, palaidų ilgų plaukų (tegu gi greičiau jie auga. Aišku, kai ištiesinu, tai jie jau ilgi atrodo, bet dar ne tokie, kokių noriu), dar noriu kelių žmonių šalia.
Man atrodo, nuo kitos savaitės pradėsiu bėgioti. Atsigabensiu sportinę striukę, nes su paltuku bėgioti kažkaip nei šis, nei tas ;D Taip noriu, kad net spirgu. Dar smagiau būtų rasti žmonių, kurie norėtų kartu pabėgioti. :)
Išgersiu kavos puodelį ir reiks padirbėt su teise arba filosofija, nežinau, kas pasirodys lengviau įveikiama... Bet mano kavos pertraukėles dažniausiai būna kavos valandėlės, tai nežinau, kaip man pavyks su tuo darbu. Reiks ir į paskaitas važiuot, kol prisiruošiu atsiverst knygą. Penktadienį kažkaip sunkios paskaitos, bet užtat 11.10h jau būnu laisva.

Truputis muzikos prie kavos puodelio, man kažkaip labai tinka... :)

Life is short, stay awake for it

Labas!
Štai ir pertraukėlė tarp paskaitų. Išgėriau kavos, pasidairiau nete visokiausių nuotraukų ir žvilgsnį prikaustė frazė: "Life is short. Stay awake for it. " Taip taikliai.
Šiandien ryte buvo taip gera išeit į paskaitas, oras buvo toks gaivus, bet nešaltas. Ir keltis jau daug maloniau, nes nebebūna taip tamsu. Bet visgi dar žiema. Va toks oras su mažučiu šaltuku man visai patinka.
Ketvirtadienį bus mano kambariokės gimtadienis. Varysim į klubą. Ššššooksim per naktį. Na, tiesa, kitą dieną man paskaitos ir jos iš ryto, bet kažkaip aš visai normaliai prabūnu tas paskaitas, kad ir nemiegojus. O kai jau visiškai išsibudinu tai taip ir neprigulu pamiegot dieną iki kitos nakties. Penktadienį vakare grįžtu namo, tai ten ir išsimiegosiu.

Šita daina pora dienų mano grojaraštyje yra pati klausomiausia.

In your hands

Mano savaitė baigsis tik šeštadienį. Ir dar tokia apkrauta visokių pristatymų ruošimu. Aš vien tik pagalvojusi apie šią savaitę pavargstu, o dar reiks ją ir išgyventi. ;D
Tokias savaites aš praleidžiu kaip koks privestas žmogeliukas, kuris atrodo, kad nejaučia nuovargio, visur lekia ir niekur neprisėda. Tiesiog ignoruoju nuovargį, kol negrįžtu namo. Dažnai būna, kad tik parvažiavus namo, pasijaučia nuovargis už visą savaitę.
Nenuėjau į šokius, nes kovoju su politologija. Aišku, manau, būčiau viską spėjus, net jei ir būčiau ėjus į treniruotę, beeeeeet. Dar norisi ir nueit miegot padoriu laiku, kad šeštą ryto atsikelčiau kaip žmogus, o ne kaip zombis.
O dabar man kavos pertraukėlė. Ir sėdžiu aš visa juokinga tokia. Su aukštai surištu kuoduku, iš kurio iššokusi kaip kokia antena viena sruoga. Net nusijuokiau save pamačiusi veidrodyje. :)

O kavos stiprumas. Kaip čia man taip gavosi...

Truputis naujienų.

Pradėjau mokytis prancūzų. Įtariu, kad lengva nebus...

hello alone, it's you and me again. how can we pretend we've never met???

Labas vakaras.

Jau tuoj baigsis mano egzaminų maratonas, du beliko. Chi chi, pagaliau. Du jau atrodo nebedaug.
Visą tą laiką šokinėju tarp dviejų miestų. Net nepajaučiu, tai aš čia, tai aš ten. Užtat taip labai greitai laikas bėga.
Aš dažnai noriu, kad tokie dalykai, kurie man atrodo nemalonūs, prabėgtų kuo greičiau, tiesiog stengiuosi belenkaip prastumti laiką. Bet kažkaip pagalvojau, kad gal būtų lengviau tuos dalykus pasistengus paversti malonesniais. Nes aš kažkaip dažnai pagaunu save galvojant, kad va, kai jau praeis tas ir tas, aš padarysiu, tikrai jau tada padarysiu tą ir aną. Bet praktiškai niekada nesiimu daryti iškart.
Kažkas turi pasibaigt.
Naujai pradžiai reikia kažko pabaigos?
Nemanau, kad būtinai.
Kartais nauji dalykai atsiranda iš niekur.
Savaime arba kai nori.

If you can dream it, you can do it

Ir visgi esu šiokia tokia naktibalda, kad miegoti einu pakankamai vėlai, nors ryt ir reiks keltis anksti ir varyti į egzaminą. Sveikosios aštuonios valandos miego toli toli svajonėse. Bet aš pati taip darau, pati pasirenku taip vėlai nueiti į lovą. Man tiesiog nesimiega. Čia. Nežinau kodėl.

Nauji metai. Žinot, nauji pažadai... Aš dar tokių sau nesugalvojau. Tam turiu visus naujus metus.
Reikia išgyventi sesiją. Per ją man reikia pakankamai anksti keltis. Rytoj jau būsiu beveik pusiaukelėje. Trečias egzaminas. Kažkaip dėl rezultatų nesibaiminu visiškai. Bet planų kitam semestrui turiu.

Nerašysiu ilgo įrašo, kad neatsibostų skaityti. Chi Chi.
Saldžiausių sapnų.