Education

Naktį niekaip negalėjau užmigti, o užmigusi 3h, 6h vėl pabudau. Tokia jau ta mano nemiga, pagailėjusi manęs trims valandoms. Taip būna, kai galvoje per daug minčių. Ir pagalvojau, kad su jomis turi kovoti vienas. Su visomis didelėmis ir mažomis savo abejonėmis, baimėmis, prieštaravimais ir nuojautomis. Visiškai vienas. Net tas, kuris išklauso, neįlįs į tavo galvą ir pusės jų nepasiims. Aišku, gali nueiti pas psichologę ir ji pastūmėdama tave reikiama kryptimi padės tau pačiam jas susitvarkyti. Jas- tai mintis.
Seniau lankiau psichologiją papildomai, kaip užsiėmimą. Vėliau nustojau, nes. Nežinau, kodėl. Tačiau pas tą psichologę dar dažnai užeidavau tiesiog šiaip sau, aplankyti kaip draugę. Aš nežinau, ar ji to nesuprasdavo, ar tai tiesiog psichologų įprotis, bet aš jausdavau tarsi ji skenuotų kiekvieną mano gestą, ištartą žodį. Gal kartais slepiu problemas? Tai mane erzino. Aš niekada dar nesu buvusi pas psichologę, na tarkim kaip kad užsirašai pas stomatologą. Tiesiog nueidavom aplankyti tos, kurios kartais užsukdavo į jos užsiėmimą. Pailsėti, atsigerti arbatos, aišku, prie to pačio, pakalbėdavome ir aktualiomis temomis. Kažkada diskutavome apie pasirinkimo galimybes, tikslus ir t.t. (Žinot, abiturientė, buvo aktualios temos). Mes diskutavom ir aš su kažkuo nesutikau ir paklausiau: "Ar tikrai?" Mano psichologė pasimetė, sutriko. Daugiau pas ją nebeėjau. Jei pats nesijauti užtikrintai būdamas psichologu, kaip gali padėti kitam jaustis užtikrintu, jei jis pamato tave pasimetusį, netikintį ar abejojantį savo žodžiais?
Vėliau kalbėjausi su kaimyne, kol leidomės liftu žemyn iš savo dangoraižio. Ji man kažką aiškino, o aš vėl paklausiau:" Ar tikrai?" ką žinau, sutriko ir ta, pasimetė. Žmonės patys abejoja tuo, ką sako? Aišku, paskui jau pradėjau tyčia klausti šito klausimo ir žiūrėti žmonių reakcijas. Kartais patinka priversti pasijusti pasimetusiais aplinkinius.
Atsiminimai iš abiturientės laikų.

I feel my heart start beating to my favorite song.

Aš anksčiau labai labai mėgau Coldplay. Man atrodo, mėgstu vėl. ~~

Šiandien taip smarkiai lijo. Man pasisekė, buvau namie. Dažniausiai pataikau per lietų būti kur nors, kur nėra stogo. Nesakau, kartais pasidžiaugiu, bet šitas lietus buvo toks stiprus+žaibai+griaustiniai. Tiesiog griaustinis tropikuose, nei kiek neperdedant. O kai lyja, aš visada dainuoju lekiu per dykumą, nors nėra ten vandens, mano muzika tą nykumą delnais išsems. Nors ir batuose įsirengia akvariumai.

Nežinau, kiek jau kartų perklausiau tą dainą.

"Someday", "may be" and "if" are very dangerous words that must be avoided!

Man dabar taip gražu aukštakulniai. Tokie sky high. Prisižiūrėjau internete įvairiausių nuotraukų ir dabar gyvenu norais. Mažytė dalelė mano kasdienybės.

♥

Tas pats kelias skirtingus žmones gali nuvesti į skirtingas vietas. Taip ir išsiskiria požiūriai.
Aš tiek daug visko nesu išbandžiusi. Kai kurių dalykų nedarau tiesiog iš principo. Tikrai esu labai principinga. Ar principai kenkia laimei? Ar apskritai kam nors kenkia? Aš nežinau. Tiesą sakant, nesijaučiu blogiau gyvenanti dėl jų. Dalis mano asmenybės, neaišku, ar geroji, ar ne.
Aš niekada neruošiau kokio rimtesnio patiekalo. Per beveik devyniolika savo gyvenimo metų aš nesu pagaminusi pietų, ar kokio kito rimtesnio patiekalo. Vienintelis dalykas, kurį moku, tai bananinis pyragas, kurį esu gaminusi max tris kartus. Tai bent namų šeimininkė! Na bent jau negaliu būti nusivylusia namų šeimininke. Bet tai nereiškia, kad apskritai negaliu būti nusivylusia.
Taigi, manau, kad pats metas pamėginti ką nors paruošti. Tikiuosi, kad virtuvė nesudegs ir aš nenukentėsiu, piršto nenusipjausiu. Juokas juokais, nelaimės po vieną nevaikšto. Degs virtuvė, kris ir pirštai. O jei jau prabiltų mano surimtėjusi pusė, tai galiu pasakyti, kad jau nusižiūrėjau plius minus receptą. Gal kiek per didelis kąsnis kaip pradedančiajai, bet bus matyt. Jei apskritai dar susigriebsiu ir pamėginsiu ką nors pagaminti. Nes mano norai, nuotaikos keičiasi kaip vėjas. Ką gi, dabar tai galiu sau leisti.

I want my heels sky high!

Never save the best for later, you don't know what tomorrow holds

Šiandien ėjau gatve ir kažkoks vaikinas man sako: "Gražiai atrodai." Iš pradžių aš paėjau truputį, kol supratau, kad tie žodžiai adresuoti man. Atsisukau ir šypsojausi dar labiau nei prieš tai. Tikrai labai malonu. (:

Taip gera. Aš gimiau vasarą. Vasara mano laikas. Ir gera jį planuoti muzikos tikslumu, dainų tikslumu.
Aš mėgstu juoktis garsiai, rodydama baltus dantis, užsimerkusi ir atlošusi galvą. Nuoširdžiai kaip tik galima.
(Debesys pro akinius nuo saulės atrodo daug baisesni nei yra iš tikrųjų)

Mano drabužiai sveria toną. Aš juos tiesiog nusirengsiu.

Kai lyja, spalvos atrodo ryškesnės. Viskas atrodo labiau žalia, labiau tikra. Lietaus kvapas, lašeliai krentantys prie pat, bet mane pasiekia tik jų aidas. Nesušlapau. Cigaretės ir dūmai, susimaišę kvapai, krentančių lašelių aidas. Buvau lauke, kai lijo, žiūrėjau į balas nelygiu paviršiumi ir pūčiau dūmus, kurios vėliau tuoj pat suvarpydavo lyg kulkomis dideli lietaus lašai.

It's not about how you look, It's about how you see.

Ištroškusi nuotykių išeičiau tuščiomis rankomis, bet pilnu lagaminu svajonių. Paskęsti rutinoje beveik tas pats, kas paskęsti iš tikrųjų. Aš sakau beveik. Sunku gyventi ir jausti, kad plaučiuose vanduo. Bandau įprasti, kad nereikia niekur skubėti, nieko padaryti, išmokti iki tam tikros dienos, kol galiausiai pamatau, kad ir vėl eilinė diena. Bandau įprasti. Argi ne juokingai skamba? Argi ne nuo to bėgu? Supranti ir imi kankintis. Iš niekur? Iš kažkur giliai. Iš pradžių atrodo, laimės lyg ir užtektų, bet vėliau imi norėti daugiau ir manyti, kad tai, ką turi, yra niekas. Pavirsta nieku? Ir užsireikė man jos kaip to puodelio, kuris viršutinėje lentynoje ir kurio negaliu pasiekti, bet arbatą noriu gerti būtent iš jo, o ne iš bet kurio iš kitų keliolikos, kuriuos pasiekiu lengvai. Aš tuoj pat atsinešiu kėdę, užlipsiu ir pasieksiu. Bet ar norėsiu vis dar? Gal mano siekiamybe taps kitas puodelis, kuriam pasiekti jau nebeužtenka tik vienos kėdės? Kopiu laipteliais aukštyn. Kartais man atrodo, kad aš pasmerkta amžinai ieškoti. Kad tik mano žygiai nebūtų beprasmiai, žlugę. Niekada tokie nebūtų. Juk nesinori liūdesio sniego sulaukti vasarą. O vienatvės naktį tylią norėčiau pašaukti tave vardu. Nešaukiu. Šnabždu Labas, aš pasiilgau.

Aš nenoriu būti be prasmės. Ar gali žmogus apskritai būti beprasmis? Gėris? Malonumai? Blogis? Pasiaukojimas....? Argi žmonės gimsta šiaip sau. Kai kurie kūdikiai išgyvena išmesti į šiukšlyną, kol kas nors juos suranda. Argi ir tai šiaip sau? Ne. (?)


Norėtųsi ko nors lengvo.




Turėjau daug gražaus laiko, tai grįžau prie veiklos, kurią buvau tikrai užmiršus, tačiau nenoriu, kad taip būtų ir toliau. Štai katinėlis, kurio piešimas truputį išjudino mano ranką. (: