You change your mind like a girl changes clothes

Nuojauta- keistas dalykas. Dažniausiai ji manęs neapgauna. Net ir dėl smulkių dalykėlių. Apsigaunu nebent tik aš pati, nes dažnai jos nepaklausau.
Pernai, prieš planuojant švęsti savo 18 gimtadienį, aš kažkaip laukiau labiau 19. Nežinau, kodėl yra būtent taip, bet 19 aš norėjau labiau paminėti nei 18, nes kažkaip nujaučiu, kad reikia laukti, nes įvyks kažkas gero. Tokia nuojauta mane aplanko antrą kartą gyvenime. Prieš tris metus maždaug kažkaip jaučiau, kad reikia laukti rudens, nes įvyks kažkas gero. Ir įvyko. Apskritai, metų pradžioje horoskopai rėkte rėkė, kad tokie sėkmingi metai pasitaiko tik kartą per septynerius metus. Žodžiu, man seksis viskas, ko tik imsiuosi. Aš nežinau, kiek čia yra tiesos, tačiau daug lengviau, kai tuo tiki, nes į viską žvelgi pozityviai nusiteikusi, o tai dažnai padeda. Taigi, aš tikiu savo sėkme.
*
Pastebėjau, kad į savo blog'ą užsuku vis dažniau ir dažniau. Daug dažniau nei į kokį facebook'ą. Namai. Pagalvojau, kad gal kada nusišypsosiu savąja šypsena, o ne internetinėmis, ir įkelsiu savo nuotrauką. Su laiku, brangieji, su laiku.
*
Rytoj 100dienis. Tuoj lėksiu į kirpyklą, kad ištiesintų mano garbanas. Dar visokie manikiūrai ir taip toliau. Suknelė kabo mano kambarėlyje-spintoje garbingoje vietoje- prie veidrodžio. ;D
12 klasė pilna progų pasipuošti. Na gal kartais truputį ir susigraudinti. Bet pabaigą turi net ir tie dalykai, kurie tęsiasi labai ilgai ir kurie, atrodo, turėtų tęstis visada. Be to, pabaiga taip pat būna kažko naujo pradžia. (:

Šypsausi kuo natūraliausia savo šypsena. Saulėtos dienos!
Mano tikrai tokia. (:

(:

Labas, Mielieji!
Vos prabudusi, pastebėjau, kaip gražiai šviečia saulė pro langą į kambarį. Ištirpdė blogas mintis. Linguoju pagal užvedančias melodijas ir šypsausi. Šiandien man taip gera! Jaučiuosi visiškai atsipalaidavusi. Mintys lengvos kaip muilo burbulai. Prieš saulę blizga, keičia spalvas. Vasaris turbūt panašiai skamba kaip vasara dėl to, kad saulė būna tokia ryški ir beveik vasariška. Ir vis dažiau išlenda.
Tiesiog norisi gražiau atrodyti, dažniau šypsotis, būti laimingai.

Vakar truputėlį pajudinau ranką. Taip seniai piešiau, taip seniai buvau laikiusi rankose pieštuką, kad kai tik paėmiau, truputėlį išsigandau, tačiau vėliau buvo gera. Štai mano penkių minučių darbas. Žinau, kad netobulas, tačiau reikia vėl susigrąžinti savo formą.

Siunčiu daug bučkių.
Nuostabios dienos. (:

Šalta+ Karšta

Savo judėjimo negalėčiau pavadinti ėjimu. Man nutirpo koja, taigi aš linguoju kaip meškinas. Sraigės greičiu. Neskubėk ir būsi paskutinis.
Taip gera grįžus namo įkišti kojas į šiltas vilnones kojines, pasiimti į rankas karštos kavos puodelį. apsigaubti pečius šiltu šiltučiu dekiu. Mano kambaryje dabar 25 laipsniai šilumos. Nesupykčiau, jei būtų ir daugiau. Pro langą šviečia saulė. Žiemos saulė. Nešildo. Belieka įsijungti vasarą primenančią muziką, kuri konvertuos vasario saulę bent jau į tą, kuri glosto birželį.
Vasaris. Vasara. Panašiai skamba. Vyras. Moteris. Šaltas. Karšta.
Saulė apšviečia karamelės spalvos mano plaukus. Jie kaštoniniai.




Trys saldžiosios dėžutėje, kurioje laikau akinius. Vasara ant mano lūpų.

*

Paragaukim žalio vyno,
Kol rasa nesugadino. Gera bus!
Gera, gera, gera, gera bus!
Šiandien saulę išlydėkim
Ir visai nebeskubėkim į namus.
Gera, gera, gera, gera bus!


Kaip gražiai man skamba šie žodžiai!

Su šypsena laukti, kas dar atsitiks.

"Alaus gėrėm kaip pamišę už tai, kad išėjom. Degtinė už tuos, kurie buvo draugais. Cigarečių po dvidešimt už kiekvieną kartą, kai mus baudė už tai, kad buvom tik mokiniais."
" Mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė"


Sukasi man šios kelios eilutės galvoje. Norėdama ar ne, bet vis grįžtu prie šios Marijono Mikutavičiaus dainos. Šiemet man ji tinka. Gyvenimas kupinas posūkių.

Užkeikimais laimę šauk

Ar bandei kada eiti namų stogais?

Basomis kojomis jausti iš namų garuojančią šilumą.

Vėjas užburia visokiais garsais...

Galva svaigsta, tu slysteli į šoną.

Krenti žemyn

Kūlversčiais.

Galva žemyn

Su tūkstančiais lūžių...

Ar dvidešimt penkių aukštų namas tau ne per aukštas?

Kai paslysti neatsargiai,

Krisdamas pamatai, kaip greitai tolsta stogo kraštas.

Ir vėl paslydai neatsargiai....

Kai gera, nesiklausai,

Ką Ponas Protas

Tyliai šnabžda.

Perspėja, kad eitum atsargiau, o tu neklausai.

Sudužo kūnas.

Vėjas išnešiojo.

Tylias mintis

Vanduo nuplovė.

Šnabždėk šnabždėk.

Užkeikimais laimę šauk.

Burtai surinko

Ir iš naujo sudėjo, akis po daug laiko atmerkė.

Ir vėl gyveni širdimi.

Ir vėl žiūri aukštyn.

Svajonių kopėčiomis lipi

Laimę pirštų galais jauti.

O ar bandei kada eiti namų stogais?

Basomis kojomis jausti iš namų garuojančią šilumą.

Vėjas užburia visokiais garsais...

Galva svaigsta, tu slysteli į šoną.

Saldžiausių sapnų

Bandomieji baigti. Beliko laukimas. Rezultatai... Iš pradžių nervinausi, bet giliai įkvėpiau gal kokius tris kartus ir supratau, kad nėra čia ko jaudintis. Tik bandomieji.

Darbo diena baigta. Knygos po stalu. Drabužiai, batai numesti ant grindų. Koks skirtumas. Rytoj tų pačių nesirengsiu. Makiažas nuvalytas. Plaukai lengvai krenta ant pečių. Mintyse repuoju tris eilutes. Tik tiek dabar tesugebu. Prašau, brangioji lova, paruošk man vietą miegojimui savaime. Ne? Na gerai, gal ir pajudinsiu po du abiejų rankų pirštus, kad pasikločiau lovą pati. Gal dar ir koją.

Šita daina pakeliui su spalvotais sapnais. Lėtai sukryžiuoju blakstienas.

Labanakt. Šimtai bučkių į orą. Jus pasieks. Jūs pagaukit. Labanakt.

Rytoj trečiadienis

Oh Baby come back to me

Kartais taip noriu stiprios liūties. Kaip vasarą. Su žaibais ir griaustiniais. Tamsaus dangaus ir didžiulių, sunkių debesų. Debesys visada į ką nors panašūs.
Ateik ir atsisėsk šalia manęs ant kėdės. Aš taip myliu tavo rudas akis.

(Nuostabi plaukų spalva, nuostabi nuotrauka, rasta kapstantis internete)