2011-02-08

Rytoj trečiadienis

Oh Baby come back to me

Kartais taip noriu stiprios liūties. Kaip vasarą. Su žaibais ir griaustiniais. Tamsaus dangaus ir didžiulių, sunkių debesų. Debesys visada į ką nors panašūs.
Ateik ir atsisėsk šalia manęs ant kėdės. Aš taip myliu tavo rudas akis.



(Nuostabi plaukų spalva, nuostabi nuotrauka, rasta kapstantis internete)

2011-02-06

Užkalbėk mano vandenį, įdėk ten laimės ir sukurk gražų kristalą

Vakar skaičiau straipsnį, kad miegoti pietų miego naudinga, bet naudingiausia yra miegoti apie pusvalandį. Jei miegas trunka ilgiau nei 40min, atsikėlęs jau gali būti apsiblausęs, apsinešęs, piktas ir t.t. O ką jau kalbėti apie norą dirbti. Viskas kuo puikiausiai pailsi per pusvalandį. Ir tai tiesa, bent man. Nes man pusvalandžio miego-snaudimo kuo puikiausiai užtenka. Jaučiuosi tikrai pailsėjusi. Po tokio miego darbingumas padidėja 40proc. Dar naudinga išgerti puodelį kavos prieš pietų miegą, nes kofeinas pradeda veikti ne iš karto, o maždaug po 20minučių, taigi tai nestukdys miegui, o atsikėlęs jausiesi žvalesnis.
Aš taip darydavau netgi, kai dar nebuvau šito straipsnio skaičiusi. Išgerdavau puodelį kavos po pamokų ir iškart nulūždavau ;D
Šiaip toks pietų miegelis labai gerai, nes man labai dažnai išeina tik 5 valandos 30 minučių miego per dieną.
*
Vakar kalbėjau su A. tokiomis labai įdomiomis temomis kap pvz tai, kad vanduo turi atmintį. Būnant aplinkose, kuriuose vyrauja skirtingos emocijos, keičiasi vandens struktūra. Aš kažkur skaičiau, kad mokantis naudinga pasistatyti stiklinę vandens ir kartais iš jos atsigerti.

Mokslininkų atrastos unikalios vandens savybės gali mums padėti susigaudyti, kaip organizmą sveikatina malda, geri žodžiai, rami muzika.

Tai tik dvi molekulės vandenilio ir viena deguonies - viso labo... Bet apie jį nuo senų senovės kuriamos pasakos, legendos, mitai. Ekstrasensai ir burtininkai jį visada laikė panacėja nuo neišgydomų ligų ar net nelaimingos meilės. O jau 20 amžiuje šis skystis ėmė stebinti savo stebuklingomis savybėmis net mokslo žmones.

Japonų alternatyviosios medicinos gydytojas, Jokohamos universiteto darbuotojas Masaru Emoto aptiko, kad vanduo sugeba reaguoti į žmogaus mintis. Jo knyga "Vandens žinia", tapusi pasauliniu bestseleriu, išversta į 23 pasaulio kalbas. Kai kurie oficialaus mokslo atstovai Emoto tyrimus laiko ginčytinais ir net skandalingais. Bet alternatyvios versijos, galinčios paneigti jo hipotezę, iki šiol niekas neiškėlė.

Japonų daktaras Masaru Emoto bene pirmasis aptiko, kad vanduo reaguoja net į žmonių mintis
Protinga substancija

Tai, kad vanduo gali būti kietas, skystas ir garų būvio, žmonija žinojo visą laiką. Tačiau neseniai aptiktas dar vienas būvis - informacinis. Įvairių šalių mokslininkai beveik vienu metu iškėlė hipotezę, kad vanduo - tai tam tikra mąstanti substancija. Ji sugeba priimti, kopijuoti, saugoti ir perduoti informaciją - net tokią subtilią, kaip žmogaus mintis, žodis ir emocija.

Kas paskatino mokslininkus tyrinėti vandens atmintį? 1956 metais vienoje Pietryčių Azijos laboratorijoje vyko slaptas pasitarimas - buvo aptarinėjama čia gaminama masinio naikinimo priemonė, bakteriologinis ginklas. Netikėtai posėdį teko nutraukti. Visi dalyviai buvo išvežti į ligoninę, nes pasireiškė stipraus apsinuodijimo simptomai. Įdomu tai, kad dalyviai nieko daugiau nevartojo, tik gėrė grafinuose ant stalo buvusį vandenį. Patikrinus jį jokių nuodingų priemaišų nerasta.

Ledo kristalai, paveikti mobiliojo telefono elektromagnetinių bangų, tapo panašūs į meteoritų išmuštus kraterius
Ataskaitoje taip ir parašyta: apsinuodijimo priežastimi tapo paprasčiausias vanduo. Jis kažkokiu būdu sugebėjo sugerti "nuodingą" informaciją iš žmonių kalbų. Vandens molekulės išsidėstė taip, kad jų struktūra sukėlė apsinuodijimą.

Vanduo - kompiuteris?

"Įsimindamas informaciją, vanduo įgyja naujų savybių, - sako Emoto, - tačiau jo cheminė sudėtis nepakinta. Per paprastą mikroskopą galime pastebėti, kaip molekulės jungiasi į grupes - klasterius. Būtent jie ir tampa savotiškomis atminties ląstelėmis, į kurias, kaip į magnetofono juostelę, vanduo įrašo visą informaciją. Panašu, kad šis keistas skystis - vienintelis "kompiuteris", turintis bekraštę atmintį.

Savo laboratorijoje Emoto tiria, kaip keičiasi vandens struktūra po įvairaus poveikio - nuo mobiliojo telefono, televizoriaus iki meilės žodžių ar sunkiojo roko muzikos.

Mokslininkas vandens lašiukus įdeda į specialius mėgintuvėlius ir užšaldo. Toliau apžiūri susidariusius kristalus pro mikroskopą, prie kurio prijungtas fotoaparatas.

BACHO muzika taip pat veikia teigiamai
Pyktis žudo

Daktaras Emoto atliko įdomų eksperimentą - į tris stiklinius indus įbėrė ryžių, užliejo vandeniu. Visą mėnesį kasdien vienam indui sakė: "Ačiū", kitam - "Tu kvailys", į trečią nekreipė dėmesio. Po mėnesio ryžiai, kuriems buvo reiškiamas dėkingumas, pradėjo brinkti ir skleisti malonų kvapą. Ryžiai kitame inde pajuodo, o trečiame - pradėjo pūti.

Daktaras Emoto mano, kad šis eksperimentas akivaizdžiai įrodo, kaip svarbu rūpintis kitais žmonėmis, kalbėti su jais. Abejingumas, neapykanta, pyktis, susierzinimas destruktyviai veikia ne tik kitą žmogų, bet ir tą, kuris šias emocijas skleidžia.

"Tas, kuris pyksta ar prakeikia, pirmiausia užteršia savo organizmą, kurio 80 proc. susideda iš vandens, ir programuoja save ligai", - yra sakęs austrų tyrėjas Allois Grubberis.

Taip vanduo reaguoja į budistų maldas
Maldos jėga

Emoto pastebėjimu, vandeniui ypač "patinka" maldos. Nesvarbu, kokios religijos atstovas ir kokia kalba meldžiasi.

Istorijos kronikos skelbia, kaip 1472 metais abatas Karlas Hastinstingsas, melagingai apkaltintas, buvo uždarytas į tamsią kamerą. Kasdien jam davė kąsnį sausos duonos ir ąsotį dvokiančio papuvusio vandens. Kokia buvo visų nuostaba, kai po 40 dienų rado abatą kupiną jėgų ir sveikatos. Kankinamas abatas prisipažino, kad visą tą laiką jis meldėsi šalia vandens ąsočio, dėkodamas Dievui už atsiųstus išbandymus. Malda vandenį padarydavo gaivų ir skaidrų.

Daktaro Emoto prašymu Sankt Peterburge atliktas eksperimentas. Į dvi kolbas buvo įpilta vandentiekio vandens. Viena kolba palikta laboratorijoje, kita padėta cerkvėje šalia šventinamo vandens. Po ceremonijos cerkvėje abiejų kolbų vanduo buvo kruopščiai ištirtas. Rezultatai buvo akivaizdūs: laboratorijoje palikto vandens kristalai priminė chaotišką išskydusią dėmę, o vandens, pabuvusio cerkvėje, struktūra įgijo taisyklingos simetrinės žvaigždės formą.

Emoto mano, jog vandens struktūra keičiasi dėl to, kad kitaip ima judėti elektronai atomų orbitose.

"Viskas aplinkui juda ir vibruoja - mintys, spinduliai, net parašyti žodžiai, piešiniai. Tai, kas naudinga ir gražu, vibruoja harmoningai, o kenksmingus dalykus lydi darkūs, nerišlūs virpesiai. Vanduo viską "girdi", - sako Emoto.

O štai taip vanduo reaguoja į sunkųjų roką
Bethoveno snaigės

Priešais muzikos grotuvo stiprintuvą buvo pastatytos kolbos su vandeniu. Vanduo, kuris klausėsi Bethoveno, Mocarto ir Šopeno, struktūrizavosi į gražius, taisyklingos formos su "spinduliais" kristalus. Vanduo, paveiktas sunkiojo roko, priminė baisias sutrūkinėjusias duženas.

Kituose bandymuose ant lapelių buvo parašyti žodžiai "Ačiū" ir "Tu kvailys" japoniškai, korėjietiškai, prancūziškai ir angliškai. Lapelius padėjo taip, kad žodžiai būtų nukreipti į vandens kupinas kolbas. Atrodo neįtikima, bet vanduo "perskaitė" ir sureagavo. Tas, į kurį buvo nukreiptas "Ačiū", struktūrizavosi į gražius šešiakampius kristalus. Vanduo, pavadintas kvailiu, pavirto į krūvą negražių ledinių duženų.

Vanduo, kuriam mėnesį laiko rodė žodį "ačiū", struktūrizavosi į gražius šešiakampius kristalus
Dar vienas bandymas. Buteliuką su distiliuotu vandeniu pririšo prie mobilaus telefono. 10 kartų buvo aktyvizuotas ryšys. Elektromagnetinių bangų veikiami ledo kristalai tapo panašūs į Mėnulio kraterius, atsiradusius po meteoritų lietaus. O juk mūsų kūne pilna vandens. Įsivaizduokite, kokia katastrofa būna organizmui, kai pridedame telefoną prie ausies.

Panašiai vanduo sureagavo ir 4 valandas pastovėjęs priešais televizorių ir kompiuterį - jo kristalai tapo tarsi sumaigyti ir pavargę.

Daugelyje pasaulio laboratorijų atlikti tyrimai parodė dar vieną keistą dalyką - skystis pasižymi nuostabia fotografine atmintimi, leidžiančią perduoti informaciją už daugelio tūkstančių kilometrų. Kadangi žmonės - taip pat vandens struktūros, ar tik ne jis padeda mums užmegzti distancinį kontaktą?



Radau šį straipsnį čia :)

Mūsų organizmas sudarytas iš 80proc vandens. Jeigu malda taip veikia vandenį.... Aš netikinti tai ir šiaip manau, kad dievo nėra, tai ar gali būti, kad ta malda žmogus pats save užsikalba? Paveikia visą tą vandenį, esantį organizme, prašydama stiprybės ar dar ko nors. Meldiesi į dievą, bet taip gaunasi, kad į save. Kiekvienas pats sau dievas. Kažkaip nesudėlioju dar tinkamai minčių, tačiau tokie dalykai man labai įdomu.


2011-02-03

Arbatoje skandinamos mintys

Geriu mėlynos spalvos arbatą, kurioje plaukioja rugiagėlių žiedai, ir galvoju, kaip noriu vasaros. Ryškesnių spalvų. Lengvumo. Saulės spindulių. Šiltų vakarų.
Bet iki vasaros dar daug laiko: daug dienų, daug valandų, daug... Dar tiek daug visko prieš akis. Reikia tiek daug visko nuveikti. Negaliu gyventi tiesiog svajodama, nes tada visada mintimis būsiu kitur. Reikia gyventi dabar ir šia akimirka, išnaudoti visas galimybes, nes laikas niekada nesustoja.



2011-01-29

I will steal your bottle of wine

My heart is beating.



The clock ticks life away.



Pianistas mano galvoje skambina melodijas, kurios verčia širdį plakti greičiau, kurios verčia širdį plakti lėčiau. Laikas bėga, nesustoja. Niekada nepalaukia. Niekada nepalaukiu. Ištirpk mano taurėje.
Kaip seniai gėriau vyną.
Pripilk mano taurę.
Raudono vyno? Ne, palik baltą. Aš žiūrėsiu pro taurę ir matysiu iškreiptą vaizdą. Viskas skęs mažytėse vyno bangelėse, kurios švelniai glosto mintis. Akys naiviai tiki tuo, ką mato. Vynu aplietas pasaulis. Žavus.
Pripilk mano taurę.
Balto?
Ne, noriu raudono. Pakeliu taurę prie akių. Negaliu žvelgti pro ją. Vynas temdo mano akis. Panika. Aš nieko nematau.


Tuščios taurės. Ten išvis nebuvo jokio vyno...







2011-01-25

Praeities gūsiai

Negaliu pakęsti paukščių. Jie tupia ant mano šakų. Suka lizdus, jas laužo. Taip, aš egoistas. Ir nieko čia nepakeisi, jei saulės šviesa man patinka džiaugtis vienam.. Aš mėgstu tamsią naktį girgždėdamas gąsdinti dėl niekų krūpčiojančius žmones. Tiesa, mane dar supa gal šimtas ar du tokių kaip aš. Gal net gi ir daugiau, bet toliau šimto medžių aš nematau. Deja, geru regėjimu nesigiriu. Su tais šimtais nuo senatvės girgždančių medžių aš nebendrauju. Jie irgi mažai kalba su manim. Kai augau, dar mane kalbindavo, bet aš niekada neatsakydavau. Kodėl? Nes bijojau užsikrėsti nuo jų. Bijojau įkvėpti ir pasigauti jų senatvę. Bijojau pavirsti tokiu kaip jie. Bet, deja, po aštuoniasdešimt devynerių metų pastebėjau, kad esu būtent toks, kokie jie tada buvo, kai mane kalbindavo. Aš kažkaip pasigavau jų senatvę. Užsikrėčiau kaip bjauria ir nepagydoma liga. Tiesa, skausmų aš nekenčiu. Man nieko neskauda. Tik kartais sunku judėti. Kai buvau jaunas, dar apžiūrinėdavau ir tuos medžius, kurie augo už manęs. Dabar aš į tą pusę jau nebepasisuku. Iš tos pusės manęs jau seniai niekas nebekviečia. Mano vardo jau nebetaria ir tie, kurie stovi priešais. Niekada nebandžiau jų užkalbinti pirmas. Ilgą laiką jaučiausi nuskriaustas. Nuskriaustas ir įžeistas, kad mane užkrėtė ta bjauria liga, kuri su amžium tik blogėja. Dar ir dabar taip jaučiuosi, bet kai pastebėjau, kad ką nors pakeisti ne mano jėgoms, pradėjau rečiau apie tą ligą galvoti. Kam man sukti ir laužyti iš nervų ir taip jau nejudrias ir susisukusias šakas, kurios naujas atžalas išleidžia vis rečiau ir rečiau. Taigi man aštuoniasdešimt devyneri ir aš neturiu draugų. Kalbuosi pats su savimi. O aplinkiniai pamiršo tai, kad aš egzistuoju. Gal dar ir geriau taip. Tada aš galiu nesislėpdamas klausytis kitų medžių pokalbių. Nors jie kalbasi retai. Kartais kuris nors jaunas medelis arba šiaip koks nors nevykėlis, manantis, kad gali ką nors pakeisti, pasisuka į mane ir stebi. Stebi ilgai. Tarsi brandina savyje klausimą. Kaip kokį vyną, kuriam reikia laiko, kad įgautų nepriekaištingą skonį. Kai pajuntu, kad tuoj bus užduotas klausimas, aš nusisuku arba pradedu šlamėti. Judinti visas šakas. Aš tiek ilgai tylėjau, kad prakalbėti, matyt, nebesugebėčiau. Be to, aš net nenoriu su jais kalbėti. Nenoriu būti jų draugu, nes jie mane užkrėtė ta bjauria, nepagydoma liga.
*
Anksčiau labai mėgdavau rašyti tokias trumpas istorijas. Anksčiau netgi neblogai sekdavosi. Buvau sumaniusi parašyti tokių istorijų knygą, kuri vadintųsi
Chenyin (kinų kalba tai reiškia "murmėti panosėje") Tarsi nieko rimto. Ir jei neklystų, yra tokiu vardu kinų pianistė :) Dabar neberašau. Nustojau. Turbūt praėjo tas etapas ir reikia kažko naujo. Bet idėjos kada nors parašyti knygą neatsisakau :) Ir pavadinimas man vis dar patinka :)













(Agyness Deyn)

2011-01-23

Septyni būdai+ pirmadienis= mano galvoje aštuntadienis

Kartais gyvenimas atrodo toks sudėtingas ir nepakeliamas, kad norisi viską mesti. Tačiau, pažvelgę atidžiau, galime pamatyti, kad iki laimės ne taip daug reikia.

Išnaudokite dabartines galimybes

Ar kada bandėte pasigaminti kuo geresnį patiekalą tik iš turimų produktų, neidamas į parduotuvę? Jei taip, tikriausiai pasigaminęs vakarienę pats stebėjotės savo išradingumu ir neatrastu skoniu. Jei ne, būtinai tai padarykite! Panašiai yra ir su gyvenimu – pasistenkite išspausti tai, kas geriausia, iš to, ką turite, nesiskųsdamas ir neieškodamas priežasčių, kurios tik trukdo pasiekti tikslą. Sutelkite dėmesį į tą, ką turite, o ne į tai, ką norite turėti.

Apverskite dieną aukštyn kojom

Žmonės nuolat skundžiasi, kad daug laiko praleidžia darbe ir kad mažai laiko skiria laisvalaikiui. Tačiau ar kada pabandėte į darbo dieną žiūrėti iš kitos perspektyvos? Galvokite apie tai, kiek daug turėsite laisvo laiko vakare ir ką naudingo tuo metu galėsite nuveikti. O ką kalbėti apie savaitgalius ir atostogas! Toks požiūris pakeičia prioritetus – daugiau dėmesio skirsite laisvam laikui ir bandysite išnaudoti kiekvieną brangią minutę. Be to, dėmesį skirkite maloniems, o ne nerimą keliantiems dalykams.

Mažiau galvokite, daugiau darykite

Stengiantis atrasti visas teigiamas ir neigiamas kokio nors dalyko puses nesunku pasiklysti apmąstymų labirintuose. Mes praleidžiami daugybę laiko kalbėdami apie tai, ką ir kaip ruošiamės daryti, užuot pradėję tai realiai vykdyti. Kaip teigia psichoterapeutė Andrea Perry, kalbėjimas sukuria iliuziją, kad mes artėjame tikslo link. Tačiau tik pradėję veikti mes žengiame pirmąjį žingsnį. Be to, tai palengvina mūsų sprendimus, suteikiant informacijos, kurios negautume vien mąstydami. Tarkime, jei norite nusipirkti butą ir daugybę laiko praleidžiate skaitydamas skelbimus, tik realiai juos aplankęs galėsite apsispręsti, kokios gyvenamosios vietos iš tiesų ieškote.

Nustatykite konkrečias valandas

Didesniems darbams nustatykite terminus. Jei, tarkime, šį vakarą ketinate susitvarkyti stalčius, tikėtina, kad jūsų planai gali ir pasikeisti. Tačiau, jei pasakysite sau, kad nuo 6 iki 6.30 val. vakaro skirsite tvarkymuisi, tikriausiai pažadą tesėsite. Terminai padeda įveikti atidėliojimą ir išvengti nereikalingos graužaties, kad darbo ir vėl nesiryžote pradėti. O pradėtą užbaigti darbą būna daug lengviau, nei pradėti jį kitą dieną.

Pažvelkite kitomis akimis

Jei jaučiate, kad įstrigote neigiamų patyrimų rate ar jus smaugiančioje rutinoje, trumpam atsitraukite. Pamėginkite išanalizuoti susiklosčiusią situaciją iš šalies. Kaip teigia psichologai Ethanas Krossas ir Ozlem Ayduk, tai padeda sumažinti nerimą ir depresiją. Be to, tai padės pažvelgti į situaciją kitomis akimis.

Pavydėkite sau, o ne kitiems

Mes nuolat lyginame save su aplinkiniais, galvojame apie tai, ką turi kiti, ko neturime mes. Dėl to išgyvename nevisavertiškumo jausmą. Psichologai siūlo „apsikeisti vietomis“ – apie save galvokite kaip apie pranašesnį – ką turite jūs, ko neturi kiti? Kokiose srityse jums labiau sekasi ir esate laimingesnis?

Būkite dėkingas už tai, ką turite dabar

Kaskart, kai jus aplanko liūdna nuotaika, popieriaus lape prieš eidamas miegoti užrašykite penkis gerus tą dieną nutikusius dalykus. Būkite dėkingas net ir už pačius smulkiausius dalykus, pamaloninusius ir praskaidrinusius jūsų dieną (pvz., kavos puodelis, draugo skambutis, nepasiniaukęs dangus ir t. t). Tai padės pamatyti, kad net juodžiausioje dienoje yra šviesos spindulėlių. O laimė slypi visai šalia, tik kartais ją pamirštame pastebėti.

Straipsnis rastas čia. Aš kažkaip visai mėgstu skaityt tokius visokius straipsnius. :) Kiek aš pati juose randu naudos- nežinau, bet man tiesiog įdomu.

*

Aš niekaip neištempiu 8 pamokų pirmadieniais. Pastoviai nubraukiu pora paskutinių... Nėra dėl ko jaudintis, nes jos nesvarbios. Gerai, kad nereikia nuo mamos slėpt praleistų pamokų. Ji supratingai visas pateisina. :) Šiandien išvis jaučiausi taip tarsi mano galva būtų pilna smėlio. Jaučiuosi pavargus.... Vakar vakare tokia laiminga repavau vonioje naudodamasi dantų šepetėliu vietoj mikrofono. Tada vienintelė bėda buvo ta, kad vos neužspringau. Visgi dantų pasta. Fiu. O šiandien supratau, kad dar viena bėdelė, kad vėlai nuėjau miegoti. Išvis, miegojau taip puikiai, o kai suskambo žadintuvas, pagalvojau WTF????? Buvau įsitikinusi, kad šeštadienis ir kad kažkoks idiotas man skambina naktį. Cha, idiote likau aš pati. Siaubingas jausmas, kai nori tik kad greičiau prabėgtų diena, kad būtum tą dieną nematoma. Žodžiu, greičiau namo. Laiko gaišimas... Deja, šiandien būtent taip ir jaučiausi.


Nuobodulys kuria man draugus ;D Šita netilpo į sąsiuvino lapą ;///



Merkiasi pavargusios akys. Metas grožio miegui!