Beauty queen on the silver screen

Pakeli galvą ir jauti lengvą vėjelį, kutenantį, glostantį, bučiuojantį tau kaklą, veliantį tau plaukus. Ir supranti, kiek daug svajonių, minčių, idėjų sukasi galvelėje. Ir ne visos jos tik vasarinės, kažkokios sezoninės. Ne. Bet tai ir ne ateities planai. Juk planai tam ir yra, kad sugriūtų. Kaip ir taisyklės- kad sulaužytum, pažeistum. Spontaniškumas man suteikia sparnus. Aš savo idėjoms pritaikau momentą, tinkamą sekundę, bet neplanuoju, kada ką įgyvendinsiu. Aišku, ką gali žinoti, bet gali ir nepasitaikyti kokia tinkama minutėlė gerai idėjai, arba aš galiu tos minutės nepaversti tinkama, ką gali žinoti, bet negatyvių minčių stengiuosi vengti, pasaulyje ir taip labai akcentuojami blogi dalykai, įvykiai, nelaimės, reikia išmokti rasti gėrį. Pastebėti, viskas čia pat.
Ir žinot, visada, kai išeinu iš namų, kam nors paklausus, kur einu ir kada grįšiu, aš atsakau: "Dievo keliai nežinomi, mano irgi", o dabar pagalvojau, kad iš tiesų tas posakis mane labai žavi. Savo nežinomais keliais. Nesakau, kad neturiu siekiamybių, kurioms reikalingas planas, kad pasiektum. Moku ir tai. Ir posakis, kad planai ir yra tam, kad sugriūtų, nereiškia, kad jie griūna visada. Tačiau juk taip malonu pagauti reikiamą akimirką, pagauti paprastą akimirką ir pačiai ją paversti tinkama. Čia ir dabar. Pastebėjau, kad dažnai tai kartoju. Čia ir dabar.

Merkiu akį ir siunčiu saulės bučinių Jums.

Amono ragas

Liko paskutinis egzaminas, bet kaip man prisiverst jam pasimokyt. Negaliu taip palikt vien iš principo, kad tai psichologija ir aš norėjau apskritai stot į tokią specialybę. Tie principai, kartais jie kankina.
Kad ir kaip bebūtų, rytoj paskutinė diena Vilniuje. Išsikraustysiu. Vasarai.
V   a   s   a  r  a  i.
Kaip gera rašyt šitą žodį.
Šiandiena tokia rami, aš vos juntamu greičiu slampinėju po kambarį, vis užmesdama akį į kokį filmą ar galiausiai į psichologijos konspektus. Rytoj visur reiks skrieti tiesiog. Tokios dienos praeina nepastebėtos.

Net nebežinau, kiek puodelių kavos/ arbatos išgėriau šiandien. Ir kiek dar išgersiu.

I am the one who really loves you

Žinot, jau jaučiu vasarą. Liko du egzaminai ir aš laisva. Vienas rytoj. Ir jam negaliu prisiverst mokytis. Bet išgėrus kavos puodelį, tikrai žvilgtelėsiu bent akies krašteliu. Ir jau sapnuosiu savo laisvę ir pirmo kurso uždarymą.

turn the light on

Kaip greitai bėga laikas, kai mokaisi. Net nepastebėjau, kaip praskriejo diena. Dabar, aišku, mėgaujuosi užsitęsusia pertraukėle, bet paskui bent trumpam grįšiu prie mokslų. Man pačiai įdomu, ką dabar mokausi egzaminui. Taigi, šitas arbatos puodelis tikrai paskutinis ir šita daina tikrai paskutinė, nebeužtęsinėsiu pertraukos. Gerai, kad rytdienos egzaminas ne taip jau anksti, užteks laiko ir normaliam miegučiui.

Gražaus vakaro.

Walking gets too boring when you learn how to fly

Kaskart suklupus norisi pakilti aukščiau, nei buvai. Svarbu ne tai, iš kaip aukštai gali nukristi, o tai, kaip į tą aukštį pakilsi.

There's no halo 'round my head

Pavasarinė popietė su arbata. Laukia tiek darbų, bet man vienodai šviečia, manęs tai neliečia. Gerai jau, liečia... Bet tokia atsipalaidavus nuo visko jaučiuosi. Tokiai man gal netgi labiau sekasi. Šiandien vėlavau į paskaitą gal 20 minučių (smulkmena, kai paskaita trunka valandą su puse), pasėdėjus ten maždaug dešimt minučių supratau, kad nenoriu čia būt, demonstratyviai išėjau ir su grupoku prasėdėjau parke ant suoliuko. Sesijos rezultatai gali būti ir prastesni, bet koks skirtumas, kai man pačiai gerai, kad ir kokie jie bebūtų? Nerūpestingumas man tinka. Ties šiais žodžiais taip norėtųsi prisidegt cigaretę, bet nerūkau jau gan ilgą laiką. Aš nei metus, nei nemetus. Tai mažytė smulkmena, kurią sau leidžiu. Tik... Man labiau patinka kvepėti kvepalais nei cigaretėm.

VIII

Taip norėtųsi trumpam išvažiuoti, kad mintys susitvarkytų, susidėliotų ten, kur ir turi būti.