"Nebetoli vasara, kažkas atsitiks spalvoms ir garsams, jie pasidarys ryškesni, jų gausumas susimaišys su augalų gyvybe, ir net skambės nuo žalumo lapija, dangus pasidarys grynas ir lygus, ir jame skraidys margi paukščiai, retkarčiais nutūpdami pailsėti ant puraus debesies kraštelio."
*Šiandien užmečiau akį ir žvilgsnį ilgiausiai išlaikiau ties šiomis nuotraukomis, rastomis interneto platybėse. Grožėjausi gal kokias 3 sekundes. *
Buvau tūse, kuriame turėjau daug gražaus laiko pagalvoti. Haha, aš tikra linksmuolė. Bet esmė ne tame tūse. Gal ir netrūko linksmumo tiems, kurie buvo jam atviri. Mano rankos tuo tarpu buvo sukryžiuotos ties krūtine. Moku būti ir tyli. Šaaa. Aš noriu permainų. Ką man pakeisti? Gal ir žinau. Ar būna kada nors lengva?
Kiekvieną dieną grįžusi namo klaupiuosi ant kelių, kad pasisveikinčiau su savo mažąja, kuri mane pamačiusi pradeda taip vizginti uodegą, kad juda visas jos kūnas. Iš tikrųjų labai miela ir gera matyti tokias draugiškas akis.
Šiandien buvo pirma diena mokykloje po ligos. Ką aš galiu pasakyti? Jaučiausi pasimetusi ir išsiblaškiusi. Kaip visada.
Skauda galvą.
Pagalvojau, kad nepamenu, kada buvau įsivėrusi vienodus auskarus. Visi trys dažniausiai skirtingi arba du vienodi įverti į tą pačią ausį. Keistos mano mintys šiandien.////
Sukasi mano galvoje kelios mintys: "Tikėti lengva. Daug sunkiau gyventi." "Ak, žodžiai, žodžiai. Sielų nuogumą dangstom jais kaip rūbais" Justinas Marcinkevičius "Mažvydas"
*
i tried to beatthedeviltoomanytimes i'm inlove, sheistragicmagic i wannalisten to myevileyeand i pullherdown but shewon't have it i wannaknow, i wannaknow, i wannaknowwhichway to go before it tramplesonme but therabbitjumpsbackinhishole andforgetthat i am just likeeverybodyelse.
Išgerk su manimi kavos, žiūrėk su manimi filmus ir neieškok juose jokios prasmės, juokis garsiai ir nebijok atrodyti juokingai, miegok su manimi visą dieną, nes visą naktį šokai kartu. Daryk, o ne galvok daryti. Gyvenk, o ne galvok gyventi.