"Myliu meilę"

Vakar, kai buvau pasivaikščiot, priėjo toks keistas vyras. Klausia jis mūsų: "Ar patinka stebuklai?" Aišku, kad patinka. Geri stebuklai... Ir pradėjo jis mums aiškint apie tuos stebuklus. Sako jis, kad prie dviejų pridėjus du, gausis keturi, o kas bus, kai prie meilės pridėsi meilę. Sakau, kad bus daugiau meilės. Tada jis sako, kad ne, meilę pridėjus prie meilės gausis stebuklas, o jeigu tu nori to stebuklo, reikia pasakyt "myliu meilę" ir tada viduje sprogsta branduolėlis, kuris tavyje visą gyvenimą kuria stebuklus. Gali pasakyti ir daugiau kartų, tikrai nepakenks. Tam vyriškiui prireikė trijų metų, kad tai suprastų. Sakė jis, kad yra parašęs vaikiškų pasakų knygą, anekdotų. Bet toks gan keistas atrodė. Negalėtum pasakyt iš pirmo žvilgsnio, ar jis keistas, nes labai protingas, ar tiesiog durnas. Pasirodo, tarp didžiulio proto ir beprotybės tik vienas žingsnis. Iš pradžių buvo tikrai juokinga, bet paskui pagalvojom, kad nu jis tikrai gražius dalykus kalba. Vėliau pasidarė išvis keista ir po kiek laiko tas pokalbis atrodė trikdantis, gal net gąsdinantis, tarsi užkeikimas...