Sėdžiu kambaryje, pro langą šviečia saulė. Kažkaip sunku patikėt, kad jau atostogos. Šiandieną pasidariau lengvesnę pramiegodama pirmą paskaitą. Galiu prisipažinti, kad tai padariau pusiau tyčia. Chi chi x}
Su pavasariu man visada norisi kažkokio lengvumo, dažnai ir pokyčių. Kai kurie dalykai tiesiog pasikeičia savaime. Tada tokių pokyčių nepastebi, kol po gan ilgo laiko atsitokėjusi, tarsi pabudusi iš sapno, savęs paklausi: " Kas ne taip?"
Šiaip ar taip, aš nenoriu šiandien nieko niūraus ar pesimistiško.
Ar Jūs skaitydami įrašus, susikuriat mintyse rašytojo išvaizdą? Man labai įdomu, kaip žmonės įsivaizduoja mane, skaitydami mano įrašus. Juk mano blogas pakankamai anonimiškas, čia nėra mano nuotraukų ir net nežinau, ar esu minėjusi savo vardą. Bet galbūt greitu laiku viskas pasikeis, tačiau nepažadu, nes anonimiškumas tarsi aksesuaras, kurio nesinori atsisakyti. :)
O gero žada šis pavasaris? Tiksliau, ką gero žadu sau šio pavasario proga? Nežinau, norisi atsikvėpti, norisi lengvumo mintyse, kurį dažnai pametu. Nekartą esu girdėjusi, kad atrodau tokia atsipūtus gyvenime, net užsisvajojus, tačiau man pačiai atrodo, kad tokius dalykus kažkaip lengvai pametu... Gal dėl to, kad viskas atsibosta ir norisi kažko naujo.
Beje, šiandien teko važiuoti namo autobusu. Deja. Bet esmė ne tame. Jei jau važiuoju autobusu, man praktiškai visada būna, kad vėluoju. Pasiseka, kai įšoku į autobusą pati paskutinė tą minutę, kai jis turi išvažiuoti. Na čia iš kitos pusės žvelgiant, tai pačiu laiku, nes nereikia laukt. ;D Tačiau labai apmaudu būna, kai bėgi per autobusų stotį ir pamatai, kad autobusas kątik kątik išvažiavo. Pavėlavai kokias 5 min. Neneigsiu, yra buvę ir taip. Ką galiu pasakyti, šiandien taip pat galvojau, kad atvyksiu pačiu pačiu laiku(chichi) ir netgi truputį bijojau, kad galiu pavėluoti, bet spėjau taip, kad netgi 5minutes sėdėjau autobuse ir laukiau, kol išvažiuosim. :D
Saulėtos dienos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą