Breathless

Aš taip dažnai nemiegu naktį. Kartais mintys spaudžią galvą neleisdamos užmigti, kartais galvoje būna visiškas vakuumas. Tik dvi akys kaip kokios lemputės nukreiptos į lubas. Nešviečia, neapšviečia. Kažkas išjungė šviesą!
Nenoriu tamsos. Išvažiuodama iš namų paliksiu ją įjungtą, kad žinočiau, kur sugrįžti. Uždek šviesą ir tu, kad žinočiau, kur esu laukiama. Na ir kur dingo mano beprotiškas noras pabėgti?
Kartais prisidengiu tuštybės kauke, visišku nerūpėjimu. Nežinau, kodėl taip darau. Daug ko nežinau. Man dar tiek daug reikia suprasti, susiprasti. Piktumo ir aklo irzlumo kartais turiu kaip širšė. Ištrauk geluonį. O ar širšė miršta ją ištraukus?
Aš taip nenoriu viską daryti viena. Aš noriu, kad kas nors palaikytų už rankos.
O viskas čia darosi taip artima, kad norisi pabėgti. Arba. Atsiskleisti iki visiško tikrumo. Nežinau, kaip bus.