Klausausi šitos dainos ir mąstau, koks visgi ironiškas tas gyvenimas...
Atsiprašau, aš negaliu su tavimi pasilikti per naktį, negaliu dabar su tavimi būti, nes man gaila savo laiko, gaila jį švaistyti. Bėga, nelaukia. Bet ar taip nešvaistau? Jis tiesiog ištirpsta mano delnuose. Reikia pradėti nešioti laikrodį.
Ir kodėl mane pradėjo erzinti smulkmenos? Tiesiog varo iš proto nereikšmingi dalykai, atsitikimai...
Nusivalai makiažą ir pasijunti visai kitu žmogumi. Paprastu.
O mano mintys užsienietiškos. Aš jų nesuprantu.
Mane jau senai varo iš proto smulkmenos. Negaliu pakęsti!
AtsakytiPanaikintiŽiauriai užknisa ;/
AtsakytiPanaikintiTaip, gyvenimas ironiškas, jis juokiasi ir tyčiojasi iš mūsų, o mes kas.. paprastos marionetes arba klounai.
AtsakytiPanaikintiŽinai, nuostabus įrašas, nes kažkoks paprastas ir artimas.
Gyvenimas kupinas paradoksų, belieka ir mums tiesiog iš jų pasišaipyti. Ačiū. Džiaugiuosi, kad atradai kažką artimo (:
AtsakytiPanaikinti