Man jau 18 ir aš rimta rimta rimta.Juokauju, nei trupučio rimtumo. Jau jo tai man dažnai pritrūksta. Aš būdama pilnametė keistai jaučiuosi. Atrodo, tai tik metai, tarsi neturėtų kas pasikeisti, bet kažkaip man niekada neatrodė, kad aš kada sulauksiu 18. Šito gimtadienio aš taip ypatingai ir nelaukiau, tiesiog jis atėjo... Cha, juk dingti irgi negalėjo. Aplinkoje tai niekas nepasikeitė. Tik aš pati. Gal.. Nežinau, nei kad džiaugiuosi, nei kad nesidžiaugiu. Bet tai nėra tas jausmas, kai vat nieko nejauti. Man kažkaip keista... Kažką jaučiu, bet nemoku įvardinti. Man visada sunku įvardinti tikraisiais vardais. Neee, ne visada, tiesiog dažnai. Daugelį dalykų...
Toks geras vakaras ir aš nenoriu būti viena namie. O, atrodo, tik šiandien grįžau. Galėčiau pabūti. Bet nenoriu. Taip pat nenoriu susitikti su žmonėmis, kurie yra čia. Manęs nebedžiugina buvimas su jais. Aš nesu tokia poxuistė...Širdelė plaka. Vieniša. Man tikrai trūksta meilės. Atrodo, ji gali atgaivinti. Kaip dykumoje vanduo. Dedu į ją visas viltis, nors dar ir nemyliu nieko, tačiau tikiu įsimylėjimo galia. Tikiu, kad meilė daug padėtų, nes viskas būtų kitaip. Tiesiog kitaip. Bet aš noriu tikros meilės, o ne tų vienkartinių meilių- seilių, kai užtenka žmogaus vienam vakarui, na gal trim dienom. Atsibodo visi šie žaidimai. Aš noriu kažko tikro.
Mane dažnai aplanko toks jausmas, kad aš pati kažkokia netikra, tuščia. Nesu tokia! Jau atsibodo apie save blogai galvoti. Atsibodo dėl visų nesėkmių kaltinti save. Nesėkmės moko. Taip turi būti.
AŠ esu graži ir aš pasitikiu savimi, nes aš žinau, kad daug galiu. Aš žinau, kad aš esu įdomi. Aš žinau, kad galiu daug pasiekti. Aš žinau, kad mano svajonės ne muilo burbulai, nes aš visa tai įgyvendinsiu!
Aš myliu save. Ir tai tik mažas trupinėlis meilės, kurią galiu duoti.
Mylėk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą