Ginger

Aš stebėtinai greitai sugebu pamesti minčių lengvumą. Štai ir vėl jos, juodos ir niūrios, lenkia mano galvą žemyn. Atsiprašau, aš jau kūprinuosi. Ir nežinau, ar man skauda galvą nuo tos begalybės pajuodusių minčių, ar nuo neapykantos, pykčio. Cha. Neabejotinai šie du susiję.

Aš superherojus, man priklauso rytojus!

Va šitai norėčiau išrėkti garsiai, bet, deja, tai būtų melas. Dabar tai tik kvailas raidžių rinkinys, besiblaškantis mano galvoje. Jaučiuosi lyg būčiau skęstantis laivas, o mano mintys- žmonės, kurie nenori paskęsti, kurie nori išsigelbėti, todėl bando ištrūkti. Ne gaila, galėčiau paleisti visus. Mano siela skylėta. Kodėl jie nesiveržia pro tas skyles? Savižudžiai, susikaupę mano galvoje, baigia išvaryti mane iš proto. Eikit lauk! Dinkit!



Pavargau. Laukite tęsinio.