Vakarais

Mėgstu pasivaikščiot vakarais ir naktimis. Po miestą. Tada viskas kažkaip žaviai atrodo. Be pilkų masių ir šurmulio, skubėjimo. Vilniuje tai dar daug neatrastų vietų, o mano mieste viskas taip žinoma. Ėjau ir dairiausi. Viskas atrodo taip pat. Nežinau, ko tikėjausi. Pokyčių? Gal netgi Vilniuje saugiau jaučiuosi. Čia baugi ir beveik neapšviesta gatvė iki mano namų tokia pat bauginanti kaip ir prieš man išvažiuojant. Vengiu jos.

Vilnius

Man patinka senamiestis naktį.

yeah I'm all right

Radau trumpą pertraukėlę tarp paskaitų. Kažkaip esu gan užimta ir stengiuosi planuoti savo laiką labiau, nes norisi ir darbus atlikti laiku, bet ir savęs nepamiršti. Kol kas dar sekasi neblogai. (:: Lankau visas paskaitas ir seminarus pavyzdingai, nes dar nesinori pasiduoti tingėjimai. Ką gali žinoti, kas bus žiemą. Gal tik ir norėsis miegoti žiemos miegu.

Sekmadienį kol atsibaladojau į Vilnių, kambariokė jau miegojo ir net neatsikėlė. Turėjau prigrūstoj tašėj ieškotis raktų. O kai įėjau, lyg tyčia viskas krito iš rankų, braškėjo, tarškėjo ir taip toliau, bet ji nepabudo. O aš nenorėjau miego, tai beveik iki 2h nakties šį bei tą veikinėjau. Džiaugiausi savo pačios draugija. Kažkaip mes su draugais neskubam čia važiuoti. Taip gera turėti beveik visą sekmadienį laisvą.

Beje, vakar mano kambariokė apie pusė 10 jau miegojo, kas man praktiškai nesuvokiama protu. Aš nesakau, kad tai blogai. Jei jai reikia miego ir poilsio, tai tegu, bet kažkaip keista, kai vakar nuėjau miegot daug vėliau už ją, o kėliausi daug anksčiau, nes šiandien vienintelė diena, kai man pakaitos nuo 8h ryto, o jai prasideda 2.40h. ir dabar grįžusi radau ją dar lovoj. O ji stebisi kaip tik dabar, kad aš esu labai energinga ir atrodau žvaliai :D

O vakar jau prieš pat ruošiantis miegot, neturėjau ką veikti, tai mano geriausiu draugu tapo kompiuteris. Tam vakarui. Aš sėdžiu, žvalgausi į įvairias nuotraukas ir matau, kaip mano kambariokė pakelia koją per miegus, nuleidžia, paaimanuoja, nusisuka, atsisuka. Taiip juokas suėmė:DD Ji apskritai truputį lunatikuoja. Išgąsdina kartais naktį. ;D

Carpe diem

Daug dienų, daug valandų. Sekundžių. Ir viskas sukasi, lekia, nelaukia, negrįžta. Carpe diem. Taip ir gyvenu. Iš tikrųjų, kuo labiau užimta esu, tuo daugiau spėju. Net keista, kaip spėji pasilinksmint, nemiegot, nepraleist paskaitų ir dar turėti aukščiausią įvertinimą savo sąskaitoje, aišku, kolkas dar tik vienas toks, bet tikiuosi ir daugiau. Stengiuosi suktis kaip tik įmanoma greičiau, nes jei ne, tada laikas negailestingai stovi ir viskas atrodo kaip sulėtintame filme- juda nežymiai. O tai tikrai žudo. Belieka gulėti lovoje, žiūrėti į lubas ir skaičiuoti muses, kurių nėra.Nesinori sustingti.

Čia

Stebiuosi savo sugebėjimu nustumti į šoną nemalonius dalykus, juos pamiršti, tam kartui taip atsikratyti problemų ar kitų dirgiklių. Aišku, jie niekur nedingsta, tik atrodo, kad dingsta, nes tuo metu apie juos nebegalvoji. Aš nesu linkusi galvoti apie ateitį, galvoju apie dabartį. Ar visada tai gerai?

Labanakt.

Antradienis

Šiandien pati išsiviriau ryžius. Netgi su daržovėm ir padažu. Aišku, viskas gan primityviai, bet buvo pakankamai skanu, nes iki 7h vakaro nieko normalaus burnoje neturėjau. Užtruko paskaitos...
Kažkaip vakarais neturiu ką veikt. Ketvirtadienį gal varysim į kokį klubą. Studentišką. Bet čia dar niekas neaišku. Kaip visada. Paskutinės minutės sprendimai arba maksimaliai nudžiugina, arba maksimaliai nuliūdina.
Šiaip iš tikrųjų kol kas gan nyku šiam mieste. Gal vėliau bus geriau. Priprasiu prie to, kad į viešąjį transportą žmonės susigrūda taip, jog jų šiknos vis tiek lieka išorėje, o durys vos vos užsidaro ir dar labiau juos suspaudžia. Kaip konservus. Taip šiandien ryte netilpau į autobusą, nes net nemėginau. Žiūrėjau pasibaisėjusi, kaip žmonės lipa per galvas kitiems kad tik įkištų ir savo koją į tą autobusą. Be problemų būtų ją padėję ir ant kito žmogaus galvos. Žinau, kad didmiestis, tai panele, ko čia dar stebiesi, kad žmonių srautai didžiuliai ir t.t., bet viskas atrodė taip juokinga. tooookia komedija, kaip pabaidytų avinėlių banda, o dar miestiečiais vadinasi. Juk ir tie autobusai/troleibusai ne kas valandą važiuoja, o pakankamai dažnai. Iš pradžių pasibaisėjau, o po to jau juokiausi. Kas beliko???

Trumpas labanakt

Sėdžiu stalinės lempos apšviesta ir noriu parūkyt. Praradau prabangą į balkoną. O būtų taip patogu... Ką gi. Aplink tamsu.
Rytoj pirmadienis, anksti keltis... Žinot, tie pirmadieniai...
Lakuoju nagus mėlynai. Tamsiai gan. Tiks rytoj prie suknelės. Arba ne. Nesvarbu.
Dabar kambariokės miega, o aš neužmiegu. Ir išvis, norėjau dar pasilikt namie.
Kaip jau sakiau, noriu parūkyt.


Labanakt.