Rudeniški vakarai.
Šiandien buvau pokalbyje dėl darbo. Su dviem žmonėm reikėjo kalbėtis angliškai ir su vienu lietuviškai. Aišku, buvo ir nejaukių momentų, bet iš esmės manau, kad viskas praėjo neblogai. Nežinau, kiek žingsnių man iki to darbo, vienas ar du, esmė tame, kad mano cv perėjo atranką, mane pakvietė į pokalbį.... Ir kai aš tiek daug palyginus jau nuėjau, nebežinau, ar eiti toliau. Aš kartais jaučiuosi tokia... nesuaugus. Gal dar neskubėti. Bet kartu ir vilioja nauja veikla, pažintys, pinigai irgi.
Aš kaip visada. Nežinau.
Tačiau visada sakau: if you never try, you will never know.
Nežinau, kiek daug norėjau bandyti.
Šiaip ar taip. Ruduo. Laukiau visai aš jo.
ei ei ei, eik eik, jei tik ima! sakau tau ;}
AtsakytiPanaikintiIr neprivalai visko žinoti, mes taip sutverti, kad turėtųme daryti, bandyti, klysti, o galbūt daug pasiekti. Nežinai kas tavęs laukia, nežinai kur eiti, bet supranti, kad privalai kažko siekti. Jaučiuosi labai panašiai.. Aš žinau, kad bus sunku ir tai beprotiškai gąsdina, gąsdina mane ir klysti, bet ir sėdėti vietoe negaliu..
AtsakytiPanaikintiSėkmės tau!