Pamojuok man

Sugalvojau keliavimo planą, kurį būtinai įgyvendinsiu. Pagalvojau, kad būtų visai faina keliauti nieko nieko nesuplanavus. Tiesiog įsidėjus į kišenę pinigėlių ir nuvykus į oro uostą, nusipirkti paskutinės minutės bilietą, tiesiog ten, kur tą akimirką užsimanai. Ir keliauji ten, kur parūpsta. Nieko nieko nesuplanavus iš anksto. Ir per ilgai neužsibūnant vienoj vietoj. Dar visai faina, kai tarkim keliauji su draugais, bet juk norai keliauti nebūtinai turi sutapti. Tiesiog susitarę po kelių dienų susitikti tam tikroj vietoj, visi išsiskirsto, kur traukia širdį. Tokia kelionė būtų tikras iššūkis ir nuotykių nepritrūktų. Su kuo dalinausi idėja, susidomėjusių buvo. Galbūt jie kada nors bus mano bendrakeleiviai.Vakar turėjau labai įdomų pokalbį, kuris privertė susimąstyti. Man sakė, kad aš atrodau keistas žmogus. Toks, prie kurio sunkoka prieiti ir pradėt bendrauti. Nežinau, gal šalta? Man taip iki galo ir nepaaiškino, ką tiksliai turėjo galvoje, tik pasakė, kad keistas žmogus ne iš blogosios pusės. Tada pagalvojau, kad paklausiu draugo, ką jis čia mano apie tai, ir dar kelių žmonių. Tai draugas pasakė, kad žodis keista netinka, labiau tiktų netipiška. Kas ten žino. Turbūt kiekvienas yra savaip keistas. Tai dalis manęs, dalis mano individualumo turbūt. Belieka džiaugtis, kad nesu masė.
*